Biudžetas yra susitarimo dokumentas - Klaipedos-r.lt

2017 m. balandžio 25 d., antradienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Balandis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

Naujienos
Biudžetas yra susitarimo dokumentas

Tęsiame straipsnių ciklą apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrių ir seniūnijų specialistų veiklą ir funkcijas, naujoves, darbo specifiką, iššūkius.

Nuotraukoje: skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė

Biudžeto ir ekonomikos skyrius, kuriame šiuo metu 7 darbuotojai, gyvena ne tik biudžeto sudarymo ir jo tikslinimo metų eigoje ritmu, bet ir dirba daug kitų susijusių darbų: sudaro metinį biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, teikia jį Finansų ministerijai ir  tvirtinti − Savivaldybės tarybai, rengia kitus ataskaitų rinkinius, veda Savivaldybės iždo apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę, vykdo biudžeto asignavimų valdytojų finansavimą pagal patvirtintas programų sąmatas, vykdo valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą ir kt. Skyriui tenka ir daugybė pareigų, susijusių su Savivaldybės įstaigų finansine priežiūra, koordinavimu, kontrole. Prižiūrinčioms institucijoms, visų pirma Finansų ministerijai, reikia laiku pateikti reikiamus dokumentus. Savivaldybės biudžeto paskirstymą ir vykdymą tvirtina Savivaldybės taryba, lėšų panaudojimo tikslingumą ir teisėtumą prižiūri Centralizuotas vidaus auditas ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

Savivaldybė 2016 metais įvykdė ir viršijo prognozuojamas pajamas, sumažino skolas. Daugiau dėmesio skyrė gyventojų laisvalaikio praleidimui ir aktyviam poilsiui reikalingų naujų erdvių sukūrimui bei jau esančių pagerinimui, saugių darbo, mokymosi sąlygų sudarymui. Padidino ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių skaičių švietimo įstaigose, suteikdama tėvams galimybę dirbti. 

Kalbamės su skyriaus vedėja Irena Gailiuviene:

Kiek metų jau vadovaujate skyriui? Kokius svarbiausius pokyčius galėtumėte įvardyti, įvykusius per tą laiką, susijusius su skyriaus funkcijomis, jų pasiskirstymu, taip pat su bendros komandos formavimu?

Skyriui vadovauju jau 15 metų. Per tą laiką keletą kartų padidėjo duomenų ir dokumentų apimtis, todėl apskaita ir mokesčio administravimas vykdomas informacinių sistemų pagalba. Naujai pavestoms funkcijoms – valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo ir finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo – atlikti priėmėme tris darbuotojas. Didelė teisės aktų kaita dažnai apsunkina darbo procesą, nors sukurtos duomenų bazės, regis, turėtų jį palengvinti.

Kiekvienas Biudžeto ir ekonomikos skyriaus darbuotojas turi savo apibrėžtas kasdienes funkcijas, tačiau kiekvienas vienaip ar kitaip prisideda ir prie svarbiausio darbo – Savivaldybės biudžeto sudarymo ar tikslinimo reikalų.

Kuriuos metus prisimenate kaip finansiškai sunkiausius, kuriuos – kaip lengviausius? Ar tikrai lengviausia yra tada, kai pinigų – daugiausia?

Per mano vadovavimo skyriui laikotarpį biudžetas padidėjo beveik 3 kartus. Jei 2002 metais buvo 51,2 mln. litų, tai dabar artėjame prie to skaičiaus eurais.

Pasaulinės ir mūsų šalies ekonominės krizės neišvengiamai veikė kiekvienos savivaldybės biudžetus.  2001 m. labai vėluodavo atlyginimai, 2007 m. pabaigoje teko apriboti finansavimą, nes nevykdėme metų eigoje patikslinto biudžeto pajamų plano, 2009 ir 2010 metais dėl ekonominės krizės savivaldybių biudžetai buvo labai sumažinti, darbuotojams net teko eiti nemokamų atostogų. 2011 m. taip pat nesurinkome planuotų pajamų ir dar praradome indėlį „Snoro“ banke. Visa tai neišvengiamai atsiliepė ir Savivaldybės vykdomiems projektams. Buvo ieškoma valstybės pagalbos, kai kuriuos numatytus projektus teko ir atidėti. Tačiau, kita vertus, „atidėti“ darbai kartais subręsta ir įgyja naują kokybę.

Savivaldybėms Finansų ministerija suplanuoja pajamas, o rodiklius tvirtina Seimas. Ir tik viršplanines pajamas galime skirstyti metų eigoje. Kai jų daugiau turime – reikia dažniau tikslinti biudžetą. 

Biudžeto projektai teikiami visuomenės svarstymui. Ar visuomenė, bendruomenės ir kitos suinteresuotos grupės yra aktyvios, reikšdamos nuomonę dėl savivaldybės lėšų paskirstymo ir panaudojimo?

Biudžetas iš tikrųjų yra susitarimo dokumentas – ko mums labiausiai reikia, ką darysime, už kiek. Trumpa informacija apie rengiamą biudžeto projektą visuomenei teikiama visada, o nuo 2007 metų, pradėjus rengti programinį biudžetą, teikiama labai detali informacija apie planuojamas vykdyti priemones. Savivaldybės interneto puslapyje skelbiamas ne tik biudžeto projektas, bet ir Savivaldybės strateginio trimečio veiklos plano programos. Džiugu, kad pasiūlymus teikia ne tik įstaigos (jos visuomet buvo aktyvios), tačiau ir patys gyventojai. Iš gyventojų sulaukiame ne tik reikalavimų, bet ir geranoriško noro susitarti, atrasti kompromisų. Pavyzdys – 176 sklypų kvartalo Gargžduose gyventojai. Tikimės, kad šiuo ir/ar kitais atvejais pasieksime tarpusavio supratimo ir gyventojai, matydami Savivaldybės siekį pagal galimybes patenkinti jų interesus, patys taip pat prisidės prie savo kvartalų infrastruktūros gerinimo.  

Tačiau visuomenė galėtų dar daugiau domėtis ir teikti savo pasiūlymus ir dėl Savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, − būtent ten yra dėliojamos lėšos konkretiems projektams.

Savivaldybės skolos nuolat mažėja, apie tai neseniai paskelbėme ir tinklalapyje bei feisbuko paskyroje. Kas tai labiausia lemia?

Savivaldybės skola nuo 9 mln. 96 tūkst. eurų 2014-aisiais sumažėjo iki 7 mln. 313 tūkst. eurų šiemet. Skolų mažėjimui daugiausia teigiamos įtakos turi valstybės politika, Fiskalinės drausmės įstatymo taikymas. Gera mūsų rajono geografinė padėtis lemia, kad turime daugiau darbo vietų, dirbančių žmonių skaičius pastaraisiais metais taip pat auga, todėl daugiau surenkame gyventojų pajamų mokesčio.

2020 m. baigsis Europos Sąjungos finansinė parama. Ar ji, Jūsų nuomone, buvo panaudota tikslingai – ar sukurta pridėtinė vertė, per kurią toliau gerėtų šalies ir savivaldybių, konkrečiai ir mūsų savivaldybės, ekonominė ir finansinė padėtis?

Gerai, kad daugelis mūsų rajono įstaigų modernizuotos, sukurta graži, jauki ir patogi aplinka, pagerinta kelių būklė, įgyvendintos aplinkosauginės priemonės. Iš rajono ir valstybės biudžeto to tikrai nebūtume sugebėję. Vis dėlto dabar labiausiai aktualu darbo vietų steigimas. Ir dabar mes nustatome kuo palankiausias verslo liudijimų kainas. Net 35 veikloms yra taikomas tik 1 euro mokestis.

Šalies merų bei ministro pirmininko susitikime vasario mėn. kalbėta apie galimybę didinti savivaldybių skolinimosi limitus, kad jos galėtų bendrai finansuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų ir Valstybės investicijų programoje numatytus projektus. Belieka tikėtis, kad šie projektai kurs didesnę pridėtinę vertę ateities savivaldybių plėtros perspektyvai.

Nuo ko dar priklauso, kad Savivaldybėse augtų ekonomika, kad sparčiau būtų steigiamos darbo vietos ir kad jos būtų daugiau apmokamos?

Savivaldybės turi ne tik perskirstyti biudžeto lėšas, bet ir pačios turėti realios įtakos regionų plėtrai ir savo teritorijų ekonominiam augimui. Šiuo metu savivaldybių pajamos nepriklauso nuo to, kiek įsteigta darbo vietų, kiek gyventojų jose dirba, o nuo to, kiek asmenų deklaruoja gyvenamąją vietą teritorijoje. Tinkamas įrankis būtų – suteikti visoms savivaldybėms biudžeto pajamų augimo galimybę, tai yra – palikti finansinį prieaugį savivaldybėms, kad jos būtų daug labiau motyvuotos skatinti ūkio plėtrą savo teritorijose ir siekti kuo daugiau uždirbti pačios.

Jei savivaldybės turėtų daugiau savarankiškų funkcijų, valstybės finansiniai ir materialiniai ištekliai būtų naudojami veiksmingiau, viešosios paslaugos, tikėtina, pagerėtų. Toks sėkmingas pastarųjų metų pavyzdys – socialinėms reikmėms skirtų lėšų skirstymas.

Biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Gineitienė turi daugybę užduočių rengiant savivaldybės biudžeto projektą: tikrina įvairių ugdymo įstaigų pateiktus programų sąmatų projektus (ar skaičiavimai atlikti pagal nustatytą savivaldybės biudžeto sudarymo tvarką, ar jie yra tikslūs, ar laikytasi taupumo režimo, ar numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti). Ji sudaro patvirtinto savivaldybės biudžeto suvestinę pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas formas ir pateikia Finansų ministerijai. Taip pat sudaro ketvirčiais paskirstytus savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų sąrašus, juos teikia tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Nuotraukoje iš kairės: vyr. specialistė Reda Balčytienė, vyr. specialistė Nijolė Šlefendoraitė, vedėjos pavaduotoja Virginija Gineitienė, vyr. specialistė Liucija Cirtautaitė 

Jos užduotis − ir analizuoti biudžetinių įstaigų etatų ir kontingentų rodiklius, savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo tikslingumą, efektyvumą ir išvadas teikti skyriaus vedėjai.

„Mūsų darbas tik iš pirmo žvilgsnio yra skaičių dėliojimas pagal griežtas instrukcijas. Nors sprendimus priimame ne mes, o Savivaldybės taryba, tačiau mes turime atsakingai įvertinti, kaip tikslingai, efektyviai ir iš tiesų naudingai paskirstomos biudžeto lėšos, kad visiems jų užtektų, tiek, kiek skirta tais metais. Todėl mūsų darbe taip pat yra kūrybos, mes turime gebėti analizuoti, apibendrinti pokyčius, pastebėti klaidas ir laiku jas ištaisyti. Atlikdamos savo funkcijas, turime matyti visumą kaip darnią sistemą, kurios kiekviena grandis turi be trikdžių funkcionuoti“, − sako ilgametė skyriaus darbuotoja Virginija Gineitienė.

Ji taip pat rengia ir nustatyta tvarka teikia tvirtinti išlaidų normatyvus, mitybos, aprangos ir patalynės pinigines normas. Rengia ketvirtines ir metines savivaldybės biudžeto išlaidų mokinio krepšeliui finansuoti įvykdymo ataskaitas, taip pat − savivaldybės biudžeto išlaidų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti plano ir įvykdymo ataskaitas.

Tikrina ketvirtinių ir metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo teisingumą (vykdo minėtų ataskaitų sudarymo einamąją kontrolę) ir atlieka daug kitų darbų, susijusių su analize, patikra, kontrole, sisteminimu.

Administruojamas valstybinės žemės mokestis

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Burbienė: kartu su kolege Irma Kaustekliene administruojame valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokestį. Šio mokesčio administravimas savivaldybei perduotas nuo 2003 m. Mokestis yra skaičiuojamas fiziniams ir juridiniams asmenis, kurie nuomoja  ar naudoja valstybinę žemę.

Nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mūsų rajonas yra suskirstytas į 22 verčių zonas. Apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio dydis priklauso nuo verčių zonos, kurioje yra valstybinės žemės sklypas, sklypo vertės, jo paskirties ir nustatyto mokesčio tarifo dydžio. 2016 m. didžiausias mokesčio tarifas – 2,5 proc. žemės vertės nustatytas naudingųjų iškasenų paskirties žemei. Žemės ūkio paskirties  valstybinei žemei nustatytas mokesčio tarifas – nuo 0,1 iki 1,9 proc. žemės vertės.

Kiekvienais metais atliekame nuomojamų valstybinės žemės sklypų verčių pokyčių analizę skirtingose verčių zonose, analizės duomenis teikiame svarstyti darbo grupei, pagal darbo grupės siūlymus yra parengiamas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo. 

Bendraujame su valstybinės žemės nuomotojais, teikiame jiems informaciją valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo klausimais, nagrinėjame jų prašymus dėl žemės nuomos mokesčio lengvatų suteikimo, permokų grąžinimo, parengiame reikalingas pažymas.

Žemės nuomos mokesčio mokėtojams, kurie laiku nesumoka žemės nuomos mokesčio, siunčiame priminimus dėl mokestinės prievolės vykdymo geruoju, o jei tai nepadeda, tada perduodame skolininkų sąrašus Klaipėdos rajono savivaldybės Juridiniam skyriui mokesčio nepriemokos išieškojimui.

Per 2016 m. surinkta 260 tūkst. eurų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, kuris buvo įskaitytas į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto pajamas.

Iždo pajamos ir išlaidos, paskolos

Vyriausioji specialistė Liucija Cirtautaitė kartu su kolege Reda Balčytiene apskaito savivaldybės iždo pajamas ir išlaidas, Savivaldybei suteiktas paskolas, įsiskolinimus, rengia  finansinę atskaitomybę pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, vykdo biudžeto asignavimų valdytojų finansavimą pagal patvirtintas programų sąmatas.

Specialistės rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl savivaldybės iždo apskaitos politikos, asignavimų valdytojų biudžeto vykdymo ir finansinės atskaitomybės teikimo tvarkos ir terminų.

Finansinė atskaitomybė labai griežta, todėl viską reikia padaryti ne tik kruopščiai, bet ir laiku. Pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitus reikalavimus specialistės rengia tarpinius ir metinius savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinius ir teikia juos už viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą atsakingam darbuotojui – Nijolei Šlefendoraitei. Šios ataskaitos yra skelbiamos ir Savivaldybės internetinės svetainės skyriuje „Administracinė informacija“, − „Finansinių ataskaitų rinkiniai“. Taip pat reikia parengti ir pateikti metinių rajono savivaldybės iždo finansinių ataskaitų duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKIS), vykdyti biudžeto asignavimų valdytojų finansavimą (tikrinti paraiškų teisingumą, rengti mokėjimo nurodymus) pagal patvirtintas programų sąmatas.

Reikia tikrinti skyriui pateikiamas asignavimų valdytojų biudžeto vykdymo ataskaitas ir finansavimo sumų pažymas, pagal asignavimų valdytojų pateiktų biudžeto vykdymo ataskaitų duomenis sudaryti suvestines savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitas ir teikti Finansų ministerijai, apskaityti savivaldybei suteiktas paskolas, sudaryti jų panaudojimo ir grąžinimo ataskaitas.

„Mūsų darbo baras labai platus, − sako vyriausioji specialistė Liucija Cirtautaitė, − stengiamės užtikrinti, kad būtų vykdomi įstatymai, poįstatyminiai aktai, finansų ministro įsakymai, Savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai, administracijos direktoriaus įsakymai, susiję su savivaldybės biudžeto vykdymu, apskaita, kontrole ir atskaitomybės sudarymu. Kasdien kaupiam ir sisteminame informaciją savivaldybės iždo vykdymo, buhalterinės apskaitos, atskaitomybės ir finansų kontrolės klausimais, darome mokėjimo nurodymus įstaigoms, konsultuojame savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojus ir apskaitos darbuotojus buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir finansų kontrolės klausimais.“

Kas yra Savivaldybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, kaip vyksta jų rengimas, pasakoja vyriausioji specialistė Nijolė Šlefendoraitė. Pasibaigus kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. ketvirčiui, Savivaldybės  įstaigos rengia Finansinių ataskaitų rinkinius už praėjusį ketvirtį. Šie ataskaitų rinkiniai administracijos direktoriaus įsakyme nurodytais terminais pateikiami asmeniui, kuris atsakingas už konsoliduotųjų ataskaitų rengimą.

Pasibaigus metams, pagal finansų ministro įsakymu  patvirtintą konsolidavimo kalendorių ir jame  nurodytus terminus, įstaigose yra pradedami rengti Finansinių ataskaitų rinkiniai už praėjusius metus. Parengto  metinio ataskaitų rinkinio duomenis kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas teikia į Viešojo sektoriaus apskaitos ir  ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKIS). Pagal  sistemoje įstaigų pateiktus duomenis yra formuojamas Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai  pagal konsolidavimo schemą yra rengiami nuosekliai (nuo žemiausiojo konsolidavimo lygio iki aukščiausiojo). Klaipėdos rajono konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys  apima 55 biudžetinių įstaigų, 3 pirminės sveikatos priežiūros centrų, Gargždų ligoninės ir savivaldybės iždo finansinių ataskaitų duomenis. Šių įstaigų finansinės ataskaitos prilyginamos III lygio ataskaitoms.

Finansinių ataskaitų rinkinio duomenų ir eliminavimo informacija turi būti tiksli, atitikti Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus subjektų apskaitos tvarkymo nuostatas. Viešojo sektoriaus subjektų pateikta finansinių ataskaitų rinkinio ir eliminavimo informacija tikrinama vadovaujantis nustatytomis korektiškumo  taisyklėmis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pildytojas, kuris yra atsakingas už II lygio Savivaldybės konsoliduotosios  finansinės ataskaitos parengimą, pagal VSAKIS suformuotas ataskaitas privalo nustatyti neatitikimus, ištaisyti atsiradusiais klaidas ir parengti Savivaldybės Konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Šis rinkinys kartu su aiškinamuoju raštu yra teikimas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai ir Finansų ministerijai. Po to, kai atlikus ataskaitos patikrinimą yra gaunama Audito išvada, visas Konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys yra teikiamas savivaldybės Tarybai tvirtinti.

Biudžeto ir ekonomikos skyrius teikia šias viešąsias ir administracines paslaugas: priima prašymus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų apskaičiavimo, tikslinimo ar anuliavimo; dėl žemės nuomos mokesčio permokų grąžinimo bei dėl neteisingai sumokėtų mokesčių grąžinimo ar įskaitymo; Fizinių ir juridinių asmenų prašymus dėl pažymų apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomą išdavimo, prašymus dėl mokesčių lengvatų.                                                                                                                 Kviečiame nuolat aktyviai domėtis Savivaldybės biudžeto paskirstymo ir tikslinimo reikalais ir teikti siūlymus el. paštu sigitas.karbauskas@klaipedos-r.lt; irena.gailiuviene@klaipedos-r.lt.

Parengė Daiva Beliokaitė

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.