Europos paveldo dienos 2017. Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų - Klaipedos-r.lt

2017 m. rugsėjo 19 d., antradienis
Senoji puslapio versija
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

 

Naujienos
Europos paveldo dienos 2017. Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų

Kalbėdami apie žmogaus unikalią sociokultūrinę patirtį minime kraštovaizdį – gyvenimo filosofijos materialiąją ir prasminę išraišką. Tapatumas, pačiu bendriausiu atveju susijęs su būdingais tam tikrai vietovei požymiais, tampa ypač aktualus kritiniais krašto raidos laikotarpiais. „Skaitant“ kraštovaizdį svarbus ne tik pavidalas, bet ir funkcija bei prasminiai kodai. Kultūrinę jo vertę lemia visuomenėje vyraujančios pažiūros bei nuostatos.

 

“Vietos ir jų reikšmės skiriasi pagal tai, kiek jos turi sukaupusios prasmių, kurias joms suteikia paveldo objektai. Kuo daugiau paveldo objektas turi prasmių ir suteikia jas vietai, tuo jos tapatumas ir išskirtinumas tampa reikšmingesnis …”(J. Bučas)

 

Mums svarbiausia kultūrinio kraštovaizdžio samprata. Tai nėra tik žmogaus, bet bendri žmogaus ir gamtos tvariniai. Ši sąveika ne visada darni, vietovės nelygiavertės ir kultūros požiūriu ne visada kokybiškos. Todėl kultūriniais kraštovaizdžiais XX a. antroje pusėje pradėti vadinti tik ekologiškai tvarūs, ergonomiškai patogūs, estetiškai patrauklūs ir dvasiškai įprasminti bendri žmogaus ir gamtos sambūvio tvariniai:

 

  „ … palikimas yra tai, ką mums palieka praeitis, paveldas, tai, ką mes iš šio palikimo pasiimame ir kuo disponuojame kaip savastimi, o kultūros paveldo vertybės – tai, ką mes iš kultūros paveldo atsirenkame naudoti ir saugoti ateičiai“ (J. Bučas).

 

1992 m. Prancūzijoje vykęs Pasaulio paveldo ekspertų suvažiavimas nustatė tris žemiau minimas kultūrinių kraštovaizdžių kategorijas.

Organiškai susiklosčiusiuose kultūriniuose kraštovaizdžiuose, kur žmogaus ir gamtos sambūvio aspektas svarbiausias, šis vidinis integralumas yra jausmingumo ir individualizmo pamatas. Regiono gamta nulemia gyvenimo būdą, iškelia žmogui savitus klausimus, kuriuos (norėdamas išlikti) jis privalo spręsti. Organiškai susiklostę Lietuvos kaimo kraštovaizdžiai atspindi ilgą brandą, žmogaus toleranciją gamtinei ir pagarbą  istorinei aplinkai. Šis ryšys čia organiškiausias. Kaimo “suaugimas” su gamta, sodybų želdinių ir statinių ansambliškumas daro kultūrinį kraštovaizdį unikaliai tradicišką. Bažnytkaimių ir miestelių siluetuose dominuojanti bažnyčia sakralizuoja kraštovaizdį. Miestelių istorinių centrų kompozicijoje jos gyvybingas “duetas” su aikšte suteikia funkcinio savitumo ir socialinio išskirtinumo:

 

Šeduvos gatvės, jungiančios  miesto aikštę su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, aikštės ir bažnyčios erdvinė kompozicija – reliktinis, savaime susiklosčiusios miesto plano ir erdvinės struktūros pavyzdys.

 

Dauguma Lietuvos urbanistikos paveldo objektų yra būtent senųjų miestelių istoriniai centrai.

Išties unikali Keturiasdešimties Totorių kaimo gyvenvietė (kraštovaizdžio, architektūros, istorijos, archeologijos, etninės kultūros tradicijų požiūriu), Daugų miestelio istorinis centras (raiškių reljefo formų, želdinių, ežero erdvių, senojo užstatymo su dviejomis aikštėmis požiūriu),  Šumsko miestelis (sakralinių objektų savitos erdvinės kompozicijos požiūriu)  ir daug kitų…

 

Tikslingai suplanuoti kultūrinai kraštovaizdžiai (statinių kompleksai, urbanistiniai ansambliai, inžineriniai statiniai, želdynai) visada buvo kuriami remiantis racionalia logika, išnaudojant jau savaime susiformavusius vietovės ryšius, paremtus anksčiau kurto sambūvio su gamta patirtimi. XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio valdose vykęs aktyvus įtvirtintų gyvenviečių – pilių statybos laikotarpis davė daug teritorijos valdymo centrų, tapusių kunigaikščių būstinėmis, valstybės kūrimosi ženklais. Šie objektai pasižymi specifiniu gynybiniu, neabejotinai tampriu santykiu su savo gamtine ir urbanistine aplinka:

 

išlikusi penkiolikos piliakalnių sankaupa,  Panemunės ir Raudonės pilys, Nemuno gynybinės linijos fragmentai, kompozicinė erdvinė pilių sąveika su Nemuno slėniu, dvarų sodybomis,  Seredžiaus, Veliuonos, Plokščių ir kitų abipus Nemuno įsikūrusių miestelių istorinėmis dalimis ir bažnyčiomis sukuria išraiškingą reprezentatyvų regiono kultūrinį kraštovaizdį.

 

Lietuvos didikai XVI a. II pusėje taip pat ėmė statytis bastionines pilis–rezidencijas, atskirdami gynybines ir reprezentacines funkcijas. XVII – XVIII a. sandūroje vietos didikų dvarai tapo politiniais ir kultūriniais centrais. Dabartinės Lietuvos teritorijoje išlikusios vos kelios rezidencinės pilys su parkais: Panemunės, Raudonės, Raudondvario, Siesikų, Norviliškių. Iš 216 registruotų dvarų sodybų arti 100 yra tvarkoma ir pritaikoma šiandieniniams poreikiams. XVI a. viduryje vykusi Valakų reforma atliko išskirtinį vaidmenį LDK kraštovaizdžio raidoje, dvaro gyvenviečių (dvaro sodybos – palivarko – kaimo – miestelio / miesto) funkcinių urbanistinių ryšių formavimosi procese. Veiklių, ambicingų Lietuvos didikų globa bei bendradarbiavimas su miestelėnais sukūrė ne vieno miestelio ekonominę, politinę ir kultūrinę visumą (Kėdainiai, Biržai, Palanga, Rietavas, Plungė, Rokiškis ir kiti). Jų iniciatyva ir lėšomis plėtojosi pramonė bei amatai, to dėka kraštovaizdyje turime ir šio paveldo objektų. Glaudūs funkciniai, kompoziciniai ryšiai paįvairino povalakinį Lietuvos kraštovaizdį išplėtotais urbanistiniais ansambliais:

 

urbanistiniu parko įkomponavimu mieste išsiskiria ašinės kompozicijos Rokiškio parkas, o Plungės miesto erdvinį kompozicinį ir tuo pačiu kultūrinį centrą formuoja M. Oginskio dvaro sodyba su parku.

 

Asociatyvieji kultūriniai kraštovaizdžiai – tai memorialinės – laidojimo (kapinės, kapai), istorinių įvykių (mūšių, žudynių) vietos, sakraliniai kraštovaizdžiai (Kryžių kalno, Žemaičių Kalvarijos, Šiluvos) ir statiniai (koplyčios, koplytėlės, kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai), mitologinės (alkakalniai, alkvietės, šventvietės, mitologinių akmenų) ir archeologinės (piliakalniai) vietos. Šie kraštovaizdžiai tapo kultūrinio tapatumo dalimi kartais dėl iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių aplinkybių – istorinių įvykių vietos ir laiko, kartais dėl objektyvių fizinių savo savybių, bet svarbiausia – dėl vyraujančių nuostatų, lemiančių požiūrį į juose esančių objektų svarbą. Šie kraštovaizdžiai mezga „naratyvinį grįžtamąjį“ ryšį su tapatumu visuomenės bei individo sąmonėje. Juose ir fiziškai kuriasi funkciniai ar bent kompoziciniai ryšiai, subordinuoti dominantei priklausomai nuo jos reikšmės. Išskirtiniai šios grupės archeologinio paveldo objektai – piliakalniai. Kaip daugelio miestų ir miestelių užuomazgos, jie ir šiandien dominuoja kultūrinio (tiek miesto, tiek kaimo) kraštovaizdžio kompozicijoje (Maišiagalos, Ukmergės, Dubingių, Rudaminos, Žagarės, Kalnelio, Šimonių,  Alytaus ir Radžiūnų,  Raginėnų,  Pagramančio, Juškaičių, Greižėnų, Kalniškių, Veliuonos ir kiti).

Kultūrinis kraštovaizdis – tai savotiška erdvinė istorinio laiko projekcija, kur į gausybę linijų susipynę priežastiniai objektų, vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Juos perskaityti šiandien nėra lengva, bet be emocinio ir intelektualaus ryšio su „sava“ vieta negalėtume reflektuoti ir savęs pačių.

Arch. Giedrė I. Laukaitytė – Malžinskienė

Europos paveldo dienų lankstinukas.

Europos paveldo dienų renginių programa.

 

EUROPOS PAVELDO DIENOS 2017

KULTŪRINIS KRAŠTOVAIZDIS: NUO PILIAKALNIŲ IKI MIESTO BOKŠTŲ

2017 m. rugsėjo 15-17 d.

 

PROGRAMA

 

2017 M. RUGSĖJO MĖN. 15 D. (PENKTADIENIS)

 

 

14.00-16.00 val.

 

 

 

 

13.30-14.00 val.

 

14.00-14.20 val.

 

 

 

 

 

 

 

 

14.20-14.40 val.

 

 

 

 

14.40-15.00 val.

 

 

 

 

15.00-15.10 val.

 

 

15.10-15.30 val.

 

15.30-16.00 val.

 

Seminaras - diskusija „Klaipėdos rajono piliakalniai: jų reikšmė ir išsaugojimo ypatumai“

Vieta: Viešbučio „Lijo“ konferencijų salė,  Kvietinių g. 14, Gargždai

 

 

 

Seminaro dalyvių registracija

 

Europos paveldo dienų atidarymas. Sveikinimo kalbos.

Rūta Cirtautaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja,  turizmo tarybos pirmininkė

Ligita Liutikienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius

 

 

 

 

2017-ieji Piliakalnių metai. Klaipėdos rajono piliakalniai.

doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas, Istorijos ir archeologijos katedros docentas.

 

 

 

Piliakalnių tvarkymas ir priežiūra. Kalniškės, Gargždų piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms.

Zenonas Baubonis, archeologas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius.

 

 

Vietos bendruomenių vaidmuo saugant piliakalnius

 

Vytautas Čeledinas, Gargždų miesto bendruomenės narys

 

Knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ pristatymas

 

Diskusijos laikas

 

 

2017 M. RUGSĖJO MĖN. 16 D. (ŠEŠTADIENIS)

 

11.00-14.00 val.

 

 

 

 

 

15.00-16.30 val.

Ekskursija „Piliakalnių kelias Klaipėdos rajone“ 

Stasys Laučys, gidas

Išvykimo vieta: Gargždai, Rinkos aikštė

Svarbu: būtina išankstinė registracija (iki rugsėjo 13 d.)  tel. 8 46 471566  arba el. p. sonata.smatauskiene@klaipedos-r.lt

 

Pažintinė kelionė (ekskursija) „Litorinos taku iki Kukuliškių piliakalnio“

Denisas Nikitenka, kraštotyrininkas, žurnalistas

Ekskursijos pradžia: Karklės k., Kretingalės sen.  (automobilių stovėjimo aikštelė prie Olandų kepurės)

Svarbu: būtina išankstinė registracija (iki rugsėjo 13 d.) tel. 8 46 471566  arba el. p. sonata.smatauskiene@klaipedos-r.lt

 

 

Europos paveldo dienų renginiai yra akcijos „Globokime piliakalnius“ dalis.

Visi Europos paveldo dienų renginiai yra nemokami!

 

Renginio organizatorius

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius


Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
TARYBOS POSĖDŽIAI
TARYBOS POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
PRIIMTI SPRENDIMAI
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.