Agluonėnų klojimo teatrui – 35-eri - Klaipedos-r.lt

2018 m. spalio 18 d., ketvirtadienis
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Spalis
    2018     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės
Naujienos
Agluonėnų klojimo teatrui – 35-eri

Agluonėnų kultūros namuose vyko jubiliejinis renginys, skirtas Agluonėnų klojimo teatro 35-mečiui. Į šventę sukviesti visi buvę, esami ir būsimi teatro mylėtojai. Gausiai susirinkusi tądien publika – ir nuolatiniai Agluonėnų klojimo teatro gerbėjai ir žiūrovai, ir (dauguma) – aktoriai prisiminė klojimo teatro praėjusius metus, spektaklius, režisierius ir aktorius, plojo vieni kitiems, dalijosi įspūdžiais bei stebėjo ištraukas iš naujojo spektaklio. Savivaldybės padėkos raštą daugiau nei 30 pjesių pastačiusiam, bet ir  pirmą kartą Klaipėdos rajone 1988 m. iškėlusiam Trispalvę, klojimo teatrui įteikė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, pasveikino ir daug kūrybinių metų palinkėjo Savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas, Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis, visus sveikino ir pati ne viename spektaklyje suvaidinusi seniūnė Laima Tučienė, bendruomenės pirmininkė Alina Žilienė, iš Priekulės atvyko vyresniesiems kolegoms tarti šiltų žodžių vėliau įsikūręs Ernsto Vicherto teatras.

Per dešimtmečius atskleisti talentai

Prisiminimais ir įžvalgomis apie visą praėjusį laikotarpį dalijosi Agluonėnų klojimo teatro aktoriai ir įkvepėjai, − visų pirma  režisierius ir teatrologas Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis. Prisimindamas visą klojimo teatro, užgimusio kartu su atgimimu, istoriją, kuri neatsiejama nuo Agluonėnų etnografinės sodybos įkūrimo, jis vardijo ir pačiais gražiausiais žodžiais apibūdino visus režisierius ir aktorius. Pirmoji klojimo teatro idėją iškėlė režisierė mokytoja Margarita Kaciucevičienė, iš kurios ilgiems metams vairą perėmė Egidijus Kupčiūnas ir Augustinas Šutkus, vėliau atėjo ir kiek kita linkme teatro repertuarą pasuko jaunas ir ambicingas režisierius Domininkas Malajavas, lygiagrečiai kūrėsi Augustino Šutkaus dukters Gabijos Šutkutės vadovaujamas jaunųjų teatriukas kartu su jaunimo studija  IRRGI, Domininkui išplaukus į kitus vandenis, atėjo jauna režisierė Aiva Krupelytė, kurios ištrauka  iš tragikomedijos „Maniakas“  ir pateikta žiūrovų teismui tądien. 

Senieji ir naujieji. Pirmoje nuotraukoje: pirmas iš kairės stovi prof. Petras Bielskis, Algis Galkauskas, Egidija Kupčiūnienė, sėdi – vienas pirmųjų Agluonėnų klojimo teatrų režisierių Egidijus Kupčiūnas, Laimutė Galkauskienė, kitoje nuotraukoje: naujasis klojimo teatro kolektyvas su režisiere Aiva Krupelyte

Klojimo teatro aktorius sunku ir suskaičiuoti: kaip ypatingo talento aktorę Petras Bielskis paminėjo amžinybėn iškeliavusią Salomėją  Rauktienę, vaidinusią viename pirmųjų itin puikiai E. Kupčiūno ir A. Šutkaus pastatytų, daugybę metų vaidinto, nesuskaičiuojamą aibę simpatijų sulaukusiame ir daug festivalių apkeliavusį spektakli „Trys mylimos“. Kaip tikri profesionalai šiame spektaklyje vaidino ir Aldona Radzevičienė, Idalija Narmontienė, Gražina Treigienė, Jonas Čepas, Laimonas Tučas.

Vėliau buvo pastatyta dar daug spektaklių, kurių meninis lygis buvo nevienodas, juose vaidino tie patys ir kiti aktoriai, prisijungdavo vis daugiau jaunų žmonių. „Neprisimenu net visų vardų, bet prisimenu daugybę puikių aktorių vaidmenų, kuriuos sukūrė, be minėtųjų, klojimo teatro aktoriai Stanislovas Bulotas, Sigita Valutienė, Afemija Briedienė, žmogus-orkestras Antanas Baltmiškis, Raimundas Juknevičius. Vėliau į teatro veiklą įsijungė Andželikos ir Edmundo Jasų, Daivos ir Vaclovo Vainauskų šeimos, Renaldas Riteris ir daugelis kitų, kuriuos ir išvardyti sunku“, − kalbėjo profesorius P. Bielskis, pabrėždamas, kad būtent nuo Agluonėnų klojimo teatro prasidėjo klojimo teatrų judėjimas Lietuvoje. Įsikūrė daugybė liaudies teatrų, kurie kas keli metai organizuodavo krivūles. Jubiliejinės krivūlės buvo surengtos Agluonėnuose 1988, 1993, 2002, 2007 metais.

Didžiausi draugai − punskiečiai

Užsimezgė bendradarbiavimas su Punsko klojimo teatru.  Agluonėnų ir Punsko teatrų draugystės tiltai tiesiami nuo 1990 m. susitikimo Paragiuose Lazdynų Pelėdos tėviškėje vykusioje III Lietuvos klojimo teatrų krivūlėje. Į šią šventę Juozo Banionio ir tuometinio Lietuvos liaudies kultūros centro Vaclovo Vičiaus kvietimu pirmą kartą atvyko Punsko teatralai. Čia įvyko pirmasis jų ir agluonėniškių susitikimas. Agluonėnų vyrai paskolino keletą kelnių, kelias poras batų bei kitų rekvizitų, nes traukiniu punskiečiai visko atsivežti nebuvo pajėgūs. Nuo tada viskas ir prasidėjo... Punskiečiai buvo kviečiami į visas klojimo teatrų krivūles, kur sutikdavo mūsiškius. Režisierę Teklę Paransevičienę pakeitė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, draugystė dar labiau sustiprėjo.

Po profesoriaus Petro Bielskio pasisakymo, kurio įžvalgos dar labiau sustiprino nuolat atsinaujinančio klojimo teatro ateitimi, į sceną nusilenkti žiūrovams įbėgo senasis ir visada jaunatviškas režisierius Egidijus Kupčiūnas. „Jūs, žiūrovai,  esate pagrindiniai dalyviai ir aktoriai“, − sakė jis. Agluonėnuose prabėgo jo gražiausios jaunystės dienos su paprastais žmonėmis statant puikius spektaklius, kiekvienam iš savo atrastų aktorių lukštenant atrastus talentų perliukus ir pakylėjant žmonių kasdienybę iki kūrybinių aukštumų.

Teatro posūkis modernumo link

Vadovaujant Domininkui Malajevui suvaidintos 7 premjeros. Garbingai atstovauta Agluonėnų klojimo teatrui Lietuvos dainų šventėje, konkursuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. 2013-aisiais Lenkijoje, Punsko kultūros namų surengtame XXII klojimo teatrų festivalyje, suvaidintas spektaklis „Meilės kvadratas“ (pagal Edmundo Untulio pjesę), o 2014-aisiais Teatro dieną Lietuvos dainų šventėje – spektaklis „Metai. Rudens gėrybės“ (pagal Kristijoną Donelaitį), konkurse „Atspindžiai“ pelnęs 2 nominacijas kaip „Stipriausias aktorių ansamblis“ ir „Ryškiausias debiutas“.

2016 m. buvo daug teatro išvykų ir pasirodymų. Spektaklis pagal B. Brechto pjesę „Motulė Kuraž ir jos vaikai“ suvaidintas net 8 kartus: Drevernoje, Veiviržėnuose, tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje ,,Artimi“ Anykščiuose, vasaros vaidinimuose Rietave, IX regioninėje folkloro šventėje „Pūsk, vėjuži“ Liudviko Rėzos KC Juodkrantėje, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, teatrų festivalyje – apžiūroje ,,Atspindžiai“ Kretingoje. Čia pelnytos 2 nominacijos: Vidai Nabijavienei – už geriausią pirmo plano vaidmenį ir Airidai Žukienei – už geriausią antro plano vaidmenį.

***

Agluonėnų klojimo teatro jubiliejinei šventei surengti 655 eurai skirti iš valstybės biudžeto lėšų naudojimo projektui įgyvendinti  pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017−2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemonę „remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Klaipėdos rajone programą, kuriai pritarė išplėstinė seniūnaičių sueiga.

Renginio pradžioje pristatyta paroda „Agluonėnų klojimo teatrui – 35“ ( medžiagą surinko ir tekstą paruošė l. Tučienė, dizainas ir maketavimas  – A. Žukienės), renginį papuošė „Lyrikos Magistrų – Adomo ir Akwili“ pasirodymas bei Priekulės kultūros centro kaimo kapela „Bengeliai“, o taip pat Agluonėnų jaunųjų teatriuko dalyviai.

Šventės dalyviai ir svečiai dar ilgai tą vakarą šiltai bendravo ir dalijosi prisiminimais.

Klojimo teatras žmones vienija, žadina ir telkia vaizduotę, priartina prie mūsų etnografijos šaknų, kviečia per mūsų senolių išmintį pažvelgti į dabarties aktualijas – su plačiu šypsniu, − demaskuojant šiuolaikines blogybes ir iš naujo įvertinant tai, kas gera, svarbu, amžina, todėl brangintina.

AGLUONĖNŲ KLOJIMO TEATRAS įkurtas 1983 m. etnografinės sodybos kluone. Klojimo teatro įkūrimo iniciatoriai buvo ,,Jaunosios Gvardijos“ kolūkis ir jo pirmininkas A. Treigys bei tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų liaudies teatro režisūros studentai, vadovaujami dėstytojo doc. Petro Bielskio. Agluonėnų klojimo teatras buvo pirmasis klojimo teatras įkurtas sovietmečiu. Jis davė pradžią senojo lietuvių teatro atgimimui. 1988 m. gruodžio mėn. suteiktas Liaudies teatro vardas. Tais pačiais metais Agluonėnuose surengta I Lietuvos klojimo teatrų krivūlė – festivalis. Jos metu pirmą kartą Klaipėdos rajone sovietmečiu buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Krivūlė kas penkeri metai vėl sugrįžta į Agluonėnus. Agluonėnų klojimo teatras – nuolatinis visų įvykusių krivūlių dalyvis ir daugkartinis laureatas.

Agluonėnų klojimo teatro atidarymo metu pirmąjį spektaklį – „Elegija Jonui Biliūnui“ pagal P. Venclovos novelę – suvaidino Klaipėdos fakultetų liaudies teatro režisūros katedros studentai (režisierius P. Bielskis). 1984 m. buvo pristatyti du diplominiai darbai: V. Vyšniausko spektaklis Vydūno „Numanė“ ir V. Germanavičiaus režisuota Vydūno komedija „Piktoji gudrybė“, kurioje pirmą kartą vaidino agluonėniškiai aktoriai. 1985 m. birželio 24 d. žiūrovai išvydo vieną iš labiausiai pavykusių agluonėniškių spektaklių – Žemaitės „Trys mylimos“ (režisieriai A. Šutkus, A. Žukauskas, V. Velička,V. Fijalkauskas).

Šis spektaklis suvaidintas net 44 kartus. 1986 m. jis tapo zoninio kaimo dramos kolektyvų konkurso Tauragėje, o 1987 m. respublikinio festivalio ,,Dobilėlis penkialapis“ Kuršėnuose nugalėtoju. 1988 m. „Trys mylimos“ tapo tarptautinio festivalio „Rampa drūžby“ (Baltarusija) laureatu ir parsivežė didįjį prizą bei apdovanojimą už nacionalinės dramaturgijos plėtojimą. Minint teatro 20-metį Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“ Bekampienės vaidmenį atliko aktorė Regina Varnaitė.

Agluonėnų klojimo teatre be minėtų režisierių spektaklius yra pastatę ir M. Nogaitis (J. Pleirio „Vagys“, 1993 m.) bei L. Galkauskienė (Vydūno „Piktoji gudrybė“, 2007 m.). Nuo pat teatro įkūrimo ilgą laiką dirbo režisieriai Egidijus Kupčiūnas ir Augustinas Šutkus. Ilgiausiai teatre vaidina ir įsimintinus vaidmenis yra sukūrę aktoriai L. Tučas (24 vaidmenys), R. Juknevičius (12 vaidmenų).  Į kolektyvo veiklą įsitraukė ištisos šeimos: Daivos ir Vaclovo Vainauskų, Andželikos ir Edmundo Jasų, Laimos ir Laimono Tučų, Augustino ir Danutės Šutkų.

KLOJIMO TEATRŲ KRIVŪLĖS. Dabartinio Klojimo teatro judėjimas prasidėjo 1983 m. Klaipėdos universiteto ir Petro Bielskio iniciatyva suremontavus apleistą valstiečio sodybos klojimą Agluonėnuose. 1984 m. susilaukė LKP CK aštrių sankcijų kaip feodalinės Lietuvos propaguotojai. 1988 m. liepos 17 d. į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko jau 9 klojimo teatrai. 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Teisingumo ministerija įregistravo Nr. 25-VO Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus. Iki šiol sušauktos 27 krivūlės žymių kultūros veikėjų tėviškėse – J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, kun. Jono Katelės, J. Vaičkaus, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Tallat-Kelpšų, Jurskių, Maironio, Punsko krašte ir kt. Klojimo teatrams vadovauja beveik išimtinai Klaipėdos universiteto liaudies teatro režisūros absolventai. Remiasi tautodailės kūrybiniais metodais.

Daugiau nuotraukų čia.

Daiva Beliokaitė

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.