Skurdui mažinti – daugiau Savivaldybės dėmesio - Klaipedos-r.lt

2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis
KLAIPĖDOS RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Spausdinti
English
Savivaldybė
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
26272829303101
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30010203040506
Rugsėjis
    2019     
Naujienų
prenumerata

Čia galite užsisakyti naujienas elektroniniu paštu.

Dienos
Mėnesio
Savaitės

 

 


Savaitės tema
Skurdui mažinti – daugiau Savivaldybės dėmesio

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nustatė, kad savivaldybėse paramos prieinamumą reikėtų didinti, o gyventojai nepakankamai informuojami apie paramos galimybes. Taip pat savivaldybės esą neišnaudoja visų įstatymuose numatytų paramos galimybių.

Klaipėdos rajono savivaldybės rodikliai, lyginant su bendrais audito rezultatais, yra pakankamai geri. Pasak socialinės paramos sritį kuruojančios Administracijos direktoriaus pavaduotojos Rasos Petrauskienės, nepaisydami to, turime sutelkti savivaldos, bendruomenių ir verslo žinias, patirtį ir gebėjimus, norint, kad kompleksinės paslaugos būtų suteiktos visiems, kuriems jų reikia, ir tokia apimtimi, kad jos atneštų matomus rezultatus.

Paramą skirsto su bendruomenėmis

Klaipėdos rajone 2016 m. socialinė pašalpa vidutiniškai kas mėnesį buvo mokama 1092 rajono gyventojams (519 šeimų). Išmokėta daugiau kaip  660 tūkst. eurų. Vidutinis pašalpos dydis per mėnesį – 51 Eur. 2017 m. pašalpą gavo 835 asmenys (420 šeimų), išmokėta virš 560 tūkst. eurų, vidutiniškai 57 eurai. Reikia pasidžiaugti, kad 2018 m. pašalpos gavėjų skaičius mažėjo iki 804 gyventojų (420 šeimų). Jiems išmokėta jau per 690 tūkst. eurų pašalpų suma, vidutinis pašalpos dydis 72 eurai. Šiemet galime teigti, kad pašalpą gaunančių asmenų skaičius stabilizavosi (vidutiniškai kas mėnesį buvo 801 asmenų (415 šeimų), o išmokos suma ir toliau auga. Augimą lėmė 2018 m. padidintas valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) – nuo 102 iki 122 eurų, o 7 asmenims šiemet buvo skirta tikslinės pašalpos (iš viso 854 eurai).  

„Pašalpų skyrimą sprendžia seniūnijose sudarytos komisijos, į kurias įtraukiami ir bendruomenių atstovai, kad paramos dydžiai ir formos būtų nustatyti kuo skaidriau. Sieksime ir toliau skatinti bendruomenių dalyvavimą, kad ne tik socialinė pašalpa, bet ir nepriteklius patiriančių gyventojų įtrauktis būtų kuo didesnė“,  ̶  sakė Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė. Anot jos, bendruomenių narių dalyvavimas padeda įsitikinti, kad paramos prašytojai sąžiningi, nepiktnaudžiauja valstybės pagalba.

Ilgalaikių pašalpos gavėjų mažėja 

Didelė dalis socialinės pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo socialinės paramos sistemos: 2018 m. 46 proc. jų socialinę pašalpą be pertraukos gavo ilgiau nei metus; ilgiau nei 5 metus su pertraukomis pašalpa mokėta 36 proc. gavėjų.

Valstybės kontrolės teigimu, savivaldybės turėjo galimybes mokėti papildomą pašalpą asmenims įsidarbinus ir taip skatinti juos įsitraukti į darbo rinką, tačiau šia galimybe pasinaudota nedaug: pernai ją gavo apie 18 proc. asmenų. Anot Valstybės kontrolės, tai lemia visuomenės informavimo trūkumas ir ribojančios įstatymo sąlygos, kurias turi atitikti įsidarbinęs pašalpos gavėjas.

Klaipėdos rajono savivaldybėje ilgiau kaip metus su pertraukomis gaunančių socialinę pašalpą asmenų dalis 2018 m. buvo 66,6 proc. visų gavėjų ir tai yra 7 rodiklis iš 60 savivaldybių. Ar tai reiškia, kad iš tiesų sugebame sėkmingai ištraukti žmones iš pašalpininkų gretų ir įtraukti asmenis į darbo rinką?

Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos Dalios Gumuliauskienės, tarp pašalpos gavėjų yra žmonių, kurių sėkmingesniam integravimui į darbo rinką reikia nestandartinės pagalbos – nuolatinių socialinių asistentų, padedančių adaptuotis darbo vietoje. Tarkim, asocialų gyvenimą gyvenęs žmogus pradeda taisytis, nori dirbti. Tačiau neištveria darbo vietoje keliamų reikalavimų (laiku ateiti į darbą, nepraleisti darbo valandų ir dienų ir pan.) ir vėl grįžta prie ankstesnių įpročių. Jis vėl praranda darbą ir galimybę savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokios pagalbos teikimo praktika egzistuoja daugelyje progresyvių šalių. Jei siekiame pokyčių šioje srityje, turėsime ryžtis investuoti į šios paslaugos atsiradimą.

Supratingumo laukiame iš verslo

2018 metais 17 proc. bedarbių, baigusių užimtumo programą, įsidarbino, o po trijų mėnesių iš jų darbo rinkoje liko 6 proc.

Pastebima, kad ne visais atvejais rinkoje remtini darbuotojai neišsilaiko dėl savo kaltės. Egzistuoja ir kita remiamų žmonių įdarbinimo medalio pusė. Pagal remiamas priemones įdarbintų žmonių darbdaviams valstybė kompensuoja dalį dirbančiojo atlyginimo. Deja, pasitaiko, kai darbdaviai, supratę, kad programa tęsiama, gudrauja kiekvienais programos vykdymo metais priimti vis naujus darbuotojus.

Visgi turime Klaipėdos rajone gerų pavyzdžių. Vienas toks   ̶  „Grensena“, įsikūrusi Judrėnuose.  Jos savininkas Tomas Grencevičius ne tik padeda žmonėms malkomis, bet ir suteikia galimybę užsidirbti. Tiems, kuriems sunku iš karto susiformuoti atsakingą požiūrį į darbo laiką, leidžia dirbti pagal grafiką „dirbu, kada galiu“.

Informacija – internetu ir gyvai

Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad visuomenė prastai informuojama apie priklausančią piniginę socialinę paramą ir paslaugas, kad mažai įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės, identifikuojant asmenis ir teikiant jiems paramą. Klaipėdos rajone tokia informacija prieinama ir tiesiogiai pas specialistus, ir internetu.

Savivaldybės interneto svetainėje skiltyje „Gyventojams“ skelbiame mūsų teikiamų viešųjų paslaugų šeimai ir asmeniui sąrašą. Jame trumpai aprašytos paslaugos, nurodyti kontaktai, kita reikalinga informacija. Kita informacija yra Veiklos sričių skiltyje „Socialinė parama“, Viešųjų ir administracinių paslaugų skiltyje yra visos paslaugos, kurias teikia Socialinės paramos skyrius, ir nustatytos formos prašymai – paraiškos gauti išmokas ar paslaugas. „Galima pildyti elektronines prašymo formas, kurios siunčiamos nurodytam darbuotojui. Seniūnijų socialiniai darbuotojai bendrauja su gyventojais, seniūnijų teritorijose veikiančiomis švietimo, sveikatos apsaugos įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, gauna iš jų informaciją apie paramos stokojančius asmenis“,  ̶ informacijos gavimo būdus vardijo Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė.

Anot pašnekovės, informavimo sistema bus tobulinama, atliekant daugiau tyrimų, gyventojų apklausų, įtraukiant bendruomenės ir gyventojus, kad mūsų teikiama socialinė parama pasiektų, visus, kuriems jos trūksta  – neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, vienišus nepriteklių patiriančius asmenis.

Keletas svarbių Audito ataskaitos duomenų:

  • Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje: 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.
  • Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 Eur. 2017 m. vienam asmeniui teko vidutiniškai nuo 125 iki 230 Eur, 2018 m. – nuo 130 iki 270 Eur socialinės paramos, priklausomai nuo namų ūkio tipo.
  • 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų šalyje gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį. Socialinę paramą gali gauti žmogus, kurio pajamos neviršija 1 VRP dydžio, t. y. 122 Eur per mėnesį.
  • Pernai pirmą pusmetį Lietuvoje nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 m. antrą pusmetį – 87 proc. Žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo iki 312 tūkst.

..................................

  • Klaipėdos rajono savivaldybėje socialinei paramai 2019-iems skirta 2 mln. 73 tūkst. Eur. Iš jų 1 mln. 18,8 tūkst.  eurų skirta socialinei pašalpai ir kompensacijoms už šildymą ir vandenį. Dalis lėšų skirta socialinėms reikmėms (Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos programoms, neįgaliesiems skirtos transporto priemonės išlaikymui ir kt.). Dalis nepanaudotų lėšų skirta mokytojų padėjėjų išlaikymui ar įvairiems projektams remti.
  • Savivaldybės, perėmusios skirstyti piniginę socialinę paramą, sugebėjo pakeisti buvusią blogąją praktiką, kai socialines pašalpas gavo daugiau kaip 7 proc. visų gyventojų, kurie buvo suinteresuoti slėpti pajamas, neieškoti darbo arba dirbti nelegaliai. Savivaldybėms pavyko išgryninti tikruosius pašalpų gavėjus ir šiuo metu socialines pašalpas gauna 2,5 procentų šalies gyventojų.

Daiva Beliokaitė

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Prisijungimas
Prisijungimas gyventojams
GYVENTOJŲ PRIĖMIMAS
E. APKLAUSOS
E. PRAŠYMAI (SKUNDAI)
E. KONSULTAVIMAS
E. PASLAUGOS
  Susidūrei su korupcija – pranešk Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) arba numeriu 400 008 apie korupcinius teisės pažeidimus Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas.

© Klaipėdos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Cituojant ir kitaip platinant mūsų svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Sprendimas: IDAMAS

Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai, savivaldybe@klaipedos-r.lt ,
tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05. Biudžetinė įstaiga, įstaigos kodas 188773688.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.