Sendvario seniūnija - Klaipedos-r.lt

Sendvario seniūnija

Seniūnė Loreta Urbutė, tel. (8 46)  48 90 28, el. p. loreta.urbute@klaipedos-r.lt.

Sendvario, Kretingalės seniūnijas prižiūri Lina Gedrimienė – vyresnioji tyrėja (grupės vyresnysis) + 4 pareigūnai. Tel. 8 618 38 169, el. paštas lina.gedrimiene@policija.lt.

 

SENDVARIO SENIŪNIJOJE IŠRINKTI SENIŪNAIČIAI:

Eil. Nr.

Seniūnaičiai

Tel., el. paštas

Seniūnaitijų gyvenvietės

1.

Aukštkiemių seniūnaitijos seniūnaitis

Romas Daugnoras

Tel. 8 620 60 870

El. p. romasdaugnoras@gmail.com

Aukštkiemiai, Gvildžiai

2.

Baukštininkų seniūnaitijos seniūnaitis

Gediminas Urbonas

Tel. 8 670 84 650

El. p. gedas7407@gmail.com

Baukštininkai, Leliai, Žemgrindžiai

3. 

Gindulių seniūnaitijos seniūnaitė

 Danguolė Dambrauskienė

Tel. 8 682 20 915

El. p. d.dambrauskiene@inbox.lt

Ginduliai, Klemiškė I, Martinai

4.

Jakų seniūnaitijos seniūnaitis

Rolandas Adomauskas

Tel. 8 610 42 662

El. p. rolandas.adomauskas@gmail.com

Budrikai, Dirvupiai, Jakai, Klausmyliai, Sudmantai,

5.

Kalnuvėnų seniūnaitijos seniūnaitis

Rimas Martinonis

Tel. 8 616 77 736

El. p. rimas_city@hotmail.com

Glaudėnai, Kalnuvėnai, Purmaliai

6.

Mazūriškių seniūnaitijos seniūnaitis

Giedrius Bičkauskas

Tel. 8 678 65 221

El. p. giedrius.bickauskas@gmail.com

Mazūriškiai, Trušeliai

7.

Radailių seniūnaitijos seniūnaitis

Donatas Stonkus

Tel. 8 615 43 436

El. p. donatas.stonkus@rizika.lt

Radailiai

8.

Slengių seniūnaitijos seniūnaitis

Šarūnas Šarnauskas

Tel. 8 640 17 187

El. p. ssarnauskas@gmail.com

Slengiai, Klemiškė II, Klipščiai


SENDVARIO SENIŪNIJOJE VEIKIANČIOS BENDRUOMENĖS
 

Asociacija Gindulių bendruomenė

Nijolė Abrutienė

8 620 50 251

ginduliu.bendruomene@gmail.com

Jakų bendruomenės centras

Kęstutis Dvarionas

8 618 60 800

kestasdvarionas@gmail.com

Kalnuvėnų bendruomenė

Žilinskas Rimas

8 699 29409
uab.nojus@mail.lt

Klipščių –Žaliakelio  bendruomenė

Mikalkėnas Raimundas

8 698 33779

allegro773@gmail.com

Radailių bendruomenė

Irena Jankevičienė

8 601 37372

radailiu.bendruomene@gmail.com, ijdgz123@gmail.com

Sendvario seniūnijos kaimų jungtinė bendruomenė

Lijana Simonaitytė –Sinušienė

8 68033681

jungtine.sendvario.bendruomene@gmail.com

Slengių bendruomenė

Vilma Baltuonienė

8 61431404
vilbal@inbox.lt

Sudmantų bendruomenė

Vaitkienė Aldona

8 601 00 278 sudmantu.bendruomene@gmail.com

Bendruomenė „Saulėtasis sodžius“

Gintaras Rukuiža

869936194

infodraudimas1@gmail.com

Slengių mokyklos bendruomenė

Eugenija Selskienė

8 678 40 750                                 eugesell@hotmail.com

Trušelių kaimo bendruomenė

Renata Kazragienė

867509207

truseliu.bendruomene@gmail.com

Baukštininkų bendruomenė

Liucija Kyguolytė – Šeputė

8 671 87948

Liucija.kyguolyte@gmail.com

Aukštkiemių kaimo bendruomenė

Eurelijus Žukauskas

869800705

aukstkiemiu.bendruomene@gmail.com, eurazuk@gmail.com

Apie seniūniją

Gyvenamosios vietos deklaravimo 2019-02-01 duomenimis seniūnijoje gyvena 9871 gyventojai. 

Gyvenvietės − 22. Centras – Slengiai.

Sendvario seniūnija – smulkiausias dabartinis administracinis-teritorinis vienetas, įkurtas pagal 1994 m. liepos 7 d. LR vietos savivaldos įstatymą. Sendvario seniūnija yra Klaipėdos rajono vakaruose, prie rytinio Klaipėdos miesto krašto. Didesnės seniūnijos gyvenvietės yra Jakų, Gindulių, Aukštkiemių, Slengių, Mazūriškių ir Radailių kaimai. Ilgus metus Sendvario seniūnijoje seniūnu dirbo Juozas Lingis, o nuo 2011 m. rugsėjo mėn. į Sendvario seniūnijos seniūnės pareigas paskirta Loreta Kuprienė. 2012 m. sausio 10 d. sukurtas ir patvirtintas Sendvario seniūnijos Slengių herbas.

Seniūnijos teritoriją sudaro 6960,35  ha., 22 kaimai, iš jų didesnės gyvenvietės: Jakų, Gindulių, Aukštkiemių, Slengių, Mazūriškių, Trušelių ir Radailių. 

Yra 85,351 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, 29,27 ha ploto želdynių, 12 neveikiančių kapinaičių ir 1 piliakalnis.


Sendvario seniūnijoje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. – 5020, o 2019 m. kone dvigubai daugiau – 9871 gyventojai. Manoma, kad daug gyventojų gyvena seniūnijoje nedeklaravę gyvenamosios vietos, todėl realų gyventojų skaičių nusakyti labai sunku.

Seniūnijos teritorijoje yra 5 sodininkų bendrijos, 2 ugdymo įstaigos: Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyrius bei Slengių mokykla-daugiafunkcis centras; 2 bibliotekos (Jakuose ir Ginduliuose), kultūros namų salė ir medicinos punktas Jakuose. 2013 m. uždarytas vienintelis Sendvario seniūnijoje veikęs paštas Jakų kaime.

Seniūnijos teritorija suskirstyta į 10 seniūnaitijų: Aukštkiemių, Jakų, Sudmantų, Baukštininkų, Radailių, Mazūriškių, Slengių, Kalnuvėnų, Gindulių, Trušelių. 20172020 m. laikotarpiu gyventojų išrinkti 10 seniūnaitijų seniūnaičiai. 

Sendvario seniūnijoje veikia santykinai didelis MVĮ skaičius – 122: 104 (85 proc.) uždarosios akcinės bendrovės, 14 (11 proc.) individualiųjų įmonių, 2 mažosios bendrijos, 1 žemės ūkio bendrovė ir 1 kooperatinė bendrovė. MVĮ sektoriaus situacijai Sendvario seniūnijoje įtakos turi priemiestinės seniūnijos statutas. Artumas Klaipėdos miestui lemia didesnę urbanizaciją, žmogiškųjų išteklių mobilumą ir išvystytą infrastruktūrą. Seniūnijoje veikia 4 vidutinės įmonės, visame MVĮ sektoriuje dirba per 930 darbuotojų.

Sendvario seniūnijoje veikia 35 didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Pagal įmonių skaičių tai didžiausias MVĮ sektorius seniūnijoje. Čia veikia tokios didžiosios prekybos įmonės kaip profesionalių įrankių platintojas UAB „Gitana“, turintis skyrius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei Latvijoje – Rygoje ir Liepojoje, UAB „Euroauto Prekyba“, prekiaujanti lengvųjų automobilių detalėmis, UAB „Moguntia Baltija“, vykdanti didmeninę prekybą prieskoniais ir maisto papildais, UAB „Meidita“, prekiaujanti aukštos kokybės itališkais maisto produktais. Likusios seniūnijos įmonės vykdo prekybą statybinėmis medžiagomis, naudotomis autodalimis ir padangomis, šildymo technika, elektros įranga, drabužiais ir t. t.

Stambiausios seniūnijos įmonės veikia apdirbamosios gamybos sektoriuje: UAB „Gintaro baldai“ – didžiausia minkštų baldų gamybos ir prekybos įmonė Lietuvoje. „Gintaro baldų“ prekybos tinklą sudaro 42 baldų salonai 28-iuose Lietuvos miestuose bei Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. UAB „Adoris“ yra sparčiai besivystanti įmonė, dirbanti didžiausiose laivų gamyklose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pagrindinė bendrovės specializacija yra profesionalių paslaugų tiekimas bei darbų atlikimas pramoninio valymo, statybos, laivų remonto ir statybos srityse. UAB „EFIS“ siūlo maisto pramonės įrangą skirtą visų rūšių maisto pramonės įrengimams bei priedus palengvinančius gamybinį darbą, specializuojasi nerūdijančio plieno ir juodojo metalo gamyboje. Seniūnijoje taip dirba durų, langų, fasadų, baldų, metalinių konstrukcijų gamintojai, laivų statybos įmonės, alternatyviąją elektros energiją gaminančios įmonės.

Sendvario seniūnijoje suskaičiuojama arti 20 statybos įmonių. Stambiausia vietovės statybos įmonė yra UAB „Klemiškės prekyba“, vykdanti individualių namų, gamybą ir statybą, stalių gaminių, baldų gamybą ir prekybą. 90 proc. įmonės produkcijos yra eksportuojama į užsienį, daugiausia į Šiaurės ir Centrinę Europą. Šiuolaikines santechnines sistemas diegia UAB „Ugneta“. Bendrovė pilnai apsirūpinusi šiuolaikiniais įrankiais ir įrengimais, orgtechnika, įvaldžiusi šiuolaikines technologijas savo vykdomų darbų srityse.

Administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės teikia komunalines paslaugas, pakavimo ir fasavimo, operacijų nekilnojamuoju turtu, lauko reklamos montavimo ir priežiūros paslaugas, vykdo įdarbinimo agentūrų veiklą. Sendvario seniūnijoje taip pat veikia verslo konsultacijas, investicinių projektų valdymo, kadastrinių ir topografinių matavimų, buhalterines paslaugas teikiančios įmonės.

Seniūnijoje veikia 17 tarptautinių ir vietinių krovinių pervežimų organizavimo ir ekspedijavimo paslaugų įmonių bei dvi įmonės, teikiančios prekių sandėliavimo ir tarpininkavimo paslaugas. Sendvario seniūnijoje taip pat veikia trys maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kaimo turizmo sodyba, UAB Klaipėdos Aerouostas teikia pramoginių ir mokomųjų skrydžių, oro taksi paslaugas. Kooperatinė bendrovė „Bonum hortus“, užsiima vaismedžių auginimu. Kitų žemės ūkio sričiai priskirtinų SVV subjektų seniūnijoje nėra.

Pagal darbuotojų skaičių Sendvario seniūnijoje dominuoja didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Jame dirba 36 proc. MVĮ sektoriaus užimtųjų. Apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonėse dirba atitinkamai 23 proc., statybos sektoriaus įmonėse – 15 proc. transporto ir logistikos sektoriaus įmonėse – 13 proc. MVĮ darbuotojų. Daugiausiai darbuotojų yra įdarbinusios baldų gamybos įmonė UAB „Gintaro baldai“ (197 darbuotojai) ir UAB „Gitana“ Klaipėdos skyrius (133 darbuotojai)

Sendvario seniūnijos istorija

Manoma, kad Sendvario seniūnijos pavadinimas kilęs iš, ko gero, seniausio dvaro Klaipėdos apylinkėse − Sendvario dvaro, kurio ištakos – nuo 1376 m. Pradžioje tai galėjo būti tik aptvaras, kuriame laikyti gyvuliai Klaipėdos pilies įgulai. Vėliau šalia jo buvo pastatyti administraciniai–gyvenamieji pastatai juos aptarnavusiems žmonėms bei ūkiniai statiniai. Manoma, kad 1402 metais toje vietoje buvo įkurtas avininkystės ūkis, kuris Klaipėdos pilies riterius aprūpindavo maistu ir kailiais.

Po Reformacijos hercogas Albrechtas šį ūkį vėl atgaivino ir pavertė jį dvaru. Ordino valdymo metu dvarą valdė ne Ordino broliai, o pasauliečiai prievaizdai. Sendvario atsiradimas siejamas su senąja avide, šalia buvęs dvaras imtas vadinti Sendvariu. Ištisus amžius dvarą nuomojo ir valdė vokiečių kilmės dvarininkai.

XVII a. Sendvarį valdė Jakobas Tiede, Friedrichas Werneris. Pastarasis save kildino iš kilmingos Werner von Urselių giminės, tarp kurių būta ir Ordino magistrų. 1723 m. buvo įkurtas naujas administracinis vienetas – Sendvario valsčius. Jis nebuvo tiesiogiai valdomas, bet išnuomotas. Nuo 1804 m. nutarta Sendvarį išnuomoti paveldimai. 1804 m. gegužės 9 d. paveldimai nuomai Sendvarį gavo pirklys, kariuomenės tiekėjas Johnas Ruppelis. Šios giminės atstovai tapo Klaipėdos pirklių gildijos nariais. Sendvarį pamėgo ir Prūsijos monarchų šeima, karo metais prisiglaudusi Klaipėdoje. 1807 m. Sendvaryje princams buvo įrengtas jodinėjimo maniežas. 1817 m. Sendvariui suteiktas bajoriškojo dvaro rangas. 1902 m. Sendvario savininkas – riteriškojo dvaro savininkas Antonas Conradas. 1913 m. jis buvo vienas iš Klaipėdos apskrities iždo valdybos narių. 1915 m. piečiau Sendvario vyko atkaklios kautynės tarp vokiečių ir rusų kariuomenių. Dvaro rūmai bei tvartai buvo sudeginti, dvarininką A. Conradą rusai išsivarė į nelaisvę. 1916 m. A. Conradas grįžo iš nelaisvės Simbirske. Jam mirus 1932 m. Sendvario ūkį (510 ha) perėmė jo sūnus bankininkas ir politikas Heinrichas Conradas. 1923 m. sausio 12, 13 naktį Sendvario dvaro teritorijoje įvyko lietuvių kautynės su prancūzais dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. 1940−1994 m. buvo LTSR administracinis-teritorinis vienetas – Sendvario apylinkė. Vėliau apylinkės ribos buvo sumažintos ir Sendvario dvaras liko Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Pokariu Sendvario seniūnijoje iš Barškių k. buvo ištremta 11 gyventojų.

Slengių herbas

Slengių herbas sukurtas ir patvirtintas 2012 m. Herbo kūrimo procese dalyvavo bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, buvo sudaryta darbo grupė.

Slengiai − Klaipėdos r. savivaldybės Sendvario seniūnijos centras. Kalbininkų teigimu, vietovės etimologija yra asmenvardinės kilmės, t. y. kilo nuo asmenvardžio Slengys. Bent 1540 m. vietovė vokiškai įvardinta kaip Andres Schlenge. Manoma, kad Andresas Schlenge buvo prūsų karys, kuris už ištikimą tarnavimą kariuomenėje dovanų gavo mažą kaimelį Klaipėdos krašte. Slengiai Andress Schlengen vardu vadinami 1687 m., vėliau žemėlapiuose įvardijami kaip Schlengen Andres. Kita vertus, Klaipėdos krašte iki mūsų dienų išliko pavardė Slengys. Ji, pasak kalbininkų, gali būti pravardinės kilmės, atsiradusi iš žodžio slengti, tai yra „šliaužti, ropoti“. Praeityje gyvenvietėje būta karčemos, mokyklos, evangelikų koplytėlės.

Svarstant galimus Slengių herbo motyvus, bendruomenės atstovai siūlė jūros, saulės ir baltiškos segės, t. y. žalčių kryžiaus-saulutės, primenančios svastiką, motyvus − tai dangumi keliaujančios saulės, ugnies, kartais žaibo ir griaustinio, dievo Perkūno simbolis, metų laikų kaitos bei amžinojo virsmo ženklas. Po diskusijų su Lietuvos heraldikos komisijos nariais, nuspręsta Slengių herbe vaizduoti būtent pastarąjį simbolį, kuris Lietuvos vietovių heraldikoje įamžintų puikų senosios baltų kultūros artefaktą. Segės motyvui pritarta dar ir dėl to, kad šį archeologinį radinį rado vietos gyventojas Aukštkiemio apylinkėse, esančiose netoli Slengių, Sendvario seniūnijoje. Kadangi Slengiai yra netoli jūros, herbo skydas nuspalvintas sidabrine spalva, kuri heraldikoje reiškia vandenį. Įdomu tai, kad lietuviškas žodis slengti gali būti pritaikytas ne tik asmenvardžiui, bet ir žalčiui. Apie žaltį, kaip roplį, yra sakoma, kad jis šliaužia. Žaltys – didelės išminties, tiesos ir aiškiaregystės simbolis, žinotas ir ypač gerbtas tiek senojoje baltų pasaulėžiūroje, tiek vėliau – lietuvių etnografijoje. Senovėje žalčiai, kaip ir kiti ropliai, dėl tariamo ryšio su saule būdavo siejami su kryžiumi. Kryžmai sudėjus du pagaliukus, galima būdavo prisivilioti žaltį. Esą atsigulęs ant šios kryžmos, nušvietus saulei, žaltys tapdavo nekenksmingas. Saulė – amžinybės, šviesos ir nenuilstamo judėjimo simbolis. Saulės ir žalčio motyvai itin dažni liaudies mene, tautosakoje. Tikėta, kad namų dievybė – žaltys – moterų vaisingumo lėmėjas ir vaikų globėjas.

Slengių herbo etaloną sukūrė vietos dailininkė Sigita Bilotė. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2012 m. gegužės 10 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–8 (443).

861431404

Paskutinis atnaujinimas: 2019-10-11 11:47:57
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203