Planuojat rajono ateitį svarbu numatyti net keletą žingsnių į priekį. Ne išimtis ir turizmo sritis, kurią suprantame kaip prioritetinę, ekonomikai svarbią ūkio šaką. Esame gerai žinomi kaip keturių vandenų kraštas: marios, jūra, upės ir ežerai. Mūsų siekis platesnis: kad turizmas nepriklausytų nuo sezoniškumo, o svečių rajone sulauktume ištisus metus.

Turizmo informacijos centro duomenimis, iki spalio 1 d. Turizmo informacijos centre ir J. Gižo etnografinėje sodyboje apsilankė ir informacijos ieškojo 7350 svečių, 190 iš jų – užsieniečiai. Žinoma, dalis turistaujančiųjų keliauja savarankiškai ir neprašo Turizmo informacijos centro pagalbos, kuris ir registruoja rajono svečius. Tačiau šiais metais dėl karantino tikrai buvo jaučiamas aktyvesnis lietuvių keliavimas po savo šalį ir domėjimasis laisvalaikio bei atostogų galimybėmis ir Klaipėdos rajone, ir visoje Lietuvoje.

Išties mūsų rajone pailsėti ir atitrūkti nuo  miesto triukšmo žmonės gali kaimo turizmo sodybose, poilsio namuose, o kas mėgsta aktyvesnį laisvalaikį – išsirinkti ne vieną pramogą: aitvaravimą Svencelėje, vandenlenčių sportą „Infinity“ vandens parke Gargždų Skaidriajame karjere, maršrutus dviračiais aplink Kuršių marias, plaukimą baidarėmis. Neabejoju, kad net ir vietos gyventojai šią vasarą atrado daug įdomių dalykų ir pramogų, kurių galbūt net nežinojo esant. 

Vasaros sezoną žmonės aktyviai domėjosi baidarių nuoma, pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“, dviračių maršrutais ir Lankupių kabamuoju tiltu. Šeimos su vaikais gausiai lankosi Dinozaurų parke, zoologijos sode ar Šiaurės Amerikos indėnų „Vinetu kaime“, kurie siūlo nemažai pramogų ir edukacijų. Labai noriai turistai lankosi ir Gargždų krašto muziejuje bei jo filialuose.

Puikias edukacines programas, vykstančias visus metus, turi Klaipėdos rajono amatų centras Veiviržėnuose, etnografinė J. Gižo sodyba Drevernoje. Todėl raginu rajono svečius nepamiršti, kad pas mus yra ką veikti ir ką pamatyti šaltuoju metų laiku. Pasidžiaugti rudeniu galima vaikščiojant sveikatingumo takais Pajūrio regioniniame parke, skriejant dviračiais net 8 maršrutais. Kviečiu aplankyti ir sutvarkytą Kalniškės ir kitus piliakalnius, kurių rajone turime net trylika. O aktyvaus laisvalaikio mėgėjai net ir rudenį dar gali aitvaruoti ar plaukti baidarėmis.

Kaip dar galime prisidėti prie turizmo plėtros? Esame viena iš nedaugelio savivaldybių, kuri turizmo plėtrą įtraukiame į savo strateginius dokumentus. Todėl ruošdamiesi artėjančiam dešimtmečiui rengiame Turizmo plėtros planą, kuriame atsispindės prioritetinės turizmo sritys bei vietovės. Tai leis tikslingai investuoti lėšas turizmo infrastruktūros gerinimui bei siekti finansavimo iš kitų šaltinių.

Dar vasarą su Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono savivaldybėmis sutarėme, kad kartu sieksime įveiklinti Vilhelmo kanalą ir pritaikyti jį turistinei laivybai. Galiu pasidžiaugti rezultatais – su Vidaus vandens kelių direkcija jau suderintos esminės detalės. Artimiausiu metu turėtų būti atstatyta Drevernos upės senvagė, o vėliau, iki 2024 metų, planuojama Karaliaus Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis, sutvarkyti kanalą kertantys tiltai. Taip ateityje sukursime dar vieną, net trijų savivaldybių teritorijas kertantį gamtos požiūriu unikalų maršrutą.

Kad turizmo sezonas nepriklausytų nuo sezoniškumo, į rengiamą Turizmo plėtros planą numatoma įtraukti didžiausio turistinio potencialo vietoves – Gargždų, Priekulės, Drevernos, Svencelės, Kukuliškių, Karklės, Kalotės teritorijas. Itin perspektyvūs turizmo plėtrai atrodo ir Veiviržėnai, Judrėnai bei Agluonėnai.

Daugelis šalies lankytinų objektų šalia turi ir erdves, kur vyksta smulki prekyba, teikiamos maitinimo paslaugos. Plėtoti tokią kryptį būtina ir rajone: vystomas ne tik turizmas, bet ir kuriamos darbo vietos. Kryptingai tvarkant, kuriant infrastruktūrą, tikimės, kad su savo paslaugomis, reikalingomis tiek lankytojams, tiek turistams, prisijungs ir vietos verslininkai. Tai gali būti ir maitinimo, nakvynės paslaugos, smulki prekyba kulinarinio paveldo gaminiais, tautodailės dirbiniais.

Dar vienas tikslas – didinti rajono konkurencingumą su kitomis savivaldybėmis. Vis labiau populiarėja Drevernos uostas, siūlantis begalę pramogų, Lietuvos mastu puikiai žinoma Olando Kepurė. Tačiau parodyti turime kur kas daugiau: be vandenų, galime pasigirti ir kultūros paveldo objektais, lankytinomis vietomis, muziejais. Ir išties, keliame sau uždavinį visus šiuos objektus pritaikyti populiariajam turizmui.

Eidami šia kryptimi vasarą atnaujinome gražiausius Lietuvos pajūrio sveikatingumo takus, įrengėme papildomą ženklinimą. Privatus verslas įkūrė vandenlenčių parką Kuršių marių pakrantėje Drevernoje, o Stančių kaime, šalia golfo laukų, duris atvėrė padelio teniso klubas ir aikštynas.

Džiugina, kad Klaipėdos rajonas patrauklus ir privatiems investuotojams, todėl ne ką mažiau svarbus tikslas aktyvinti viešojo sektoriaus, turizmo verslo ir bendruomenių partnerystę.

Galime ir turime siekti tapti žinomi ne tik kaip keturių vandenų kraštas, bet kur kas įvairiapusiškesni ir konkurencingi visos Lietuvos ir ne tik mastu.