Verslo kūrimas steigiant įmonę - Klaipedos-r.lt

Verslo kūrimas steigiant įmonę

Jeigu Jums netinka individualios veiklos apribojimai ir nutarėte steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti.

JURIDINIŲ ASMENŲ PALYGINIMAS

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Privalumai:

  1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  2. Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);
  3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;
  4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;
  5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

Trūkumai:

  1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
  2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;
  3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;
  4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Steigti ir registruoti IĮ galima čia.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Privalumai:

  1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
  2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
  3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
  4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Trūkumai:

  1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 Eur įstatiniam kapitalui;
  2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius.

 Steigti ir registruoti UAB galima čia.

Akcinė bendrovė tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.AB kreditoriams atsako tik įmonės turtu, yra galimybė dalį nepaskirstyto pelno gauti dividendais, didesnio kapitalo tikimybė lemia verslo plėtros perspektyvas bei galimybę derėtis su bankais dėl palankesnių verslo finansavimo sąlygų.Mokėtini mokesčiai: pelno mokestis – 5 arba 15%, pridėtinės vertės mokestis – 0,5, 9 arba 21%, nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis – 15%, privalomojo sveikatos draudimo įmokos – 3 ir 6%, valstybinio socialinio draudimo įmokos 27.98% ir 3%, įmokos į Garantinį fondą – 0.2%.Steigti ir registruoti AB galima čia.

Mažoji bendrija tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. MB tai nauja, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirta teisinė verslo forma.Mažesnės steigimo išlaidos, nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, neprivaloma atidaryti kaupiamosios sąskaitos, yra galimybė steigti elektroniniu būdu naudojantis pavyzdiniais MB dokumentais, paprastesni apskaitos reikalavimai. Mokėtini mokesčiai: pelno mokestis – 5 arba 15%, pridėtinės vertės mokestis – 0,5, 9 arba 21%, nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis – 15%, privalomojo sveikatos draudimo įmokos – 3 ir 6%, valstybinio socialinio draudimo įmokos 27.98% ir 3%, įmokos į Garantinį fondą – 0.2%.

Privalumai:

  1. Ribota narių atsakomybė, t. y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (palyginimui – už neįvykdytas IĮ prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu);
  2. Netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (palyginimui – UAB įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  3. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t. y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.

Trūkumai:

  1. Steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (palyginimui – UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249);
  2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka – gali būti sunkiau spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus;
  3. Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja).

Mažoji bendrija gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą.

Steigti ir registruoti MB galima čia.

Plačiau apie Mažają bendriją

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Privalumai:

  1. Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
  2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  3. Mokestinės lengvatos – jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 Eur, tai 7 250 eurų yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;
  4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;
  5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;
  6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
  7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:

  1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;
  2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;
  3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

ASOCIACIJOS IR VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PALYGINIMAS

Įmonės steigimas

Jeigu nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote Jums tinkamiausią įmonės teisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan.

Skirtingų teisinių formų įmonėms įregistruoti reikia skirtingų steigimo dokumentų, be to, skiriasi ir pati steigimo procedūra. Šioje informacinėje temoje ir bus aptarta, kaip tinkamai pasirengti dokumentų pateikimui VĮ „Registrų centras“, norint įregistruoti tam tikros teisinės formos įmonę.

Pasirengimas įmonės įregistravimui

Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.
Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Rekomenduojame prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos steigimo dokumentus:

  • parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);
  • gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas.

Prieš einant pas notarą, rekomenduojame rezervuoti steigiamai įmonei vardą dėl to, kad VĮ „Registrų centras“ pateikus įmonės steigimo dokumentus nepaaiškėtų, jog tokiu vardu jau įregistruota kita įmonė.

Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės steigimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei steigimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose steigimo dokumentuose. Patikslinti steigimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui. Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas VĮ „Registrų centras“, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima.

Notarui pateikiami dokumentai

Minėjome, jog įmonės steigimo dokumentus pirmiausia reikia pateikti notarui.

Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti, tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Notaras tikrinimą atliks iš karto, kai pateiksite reikiamus dokumentus ir sumokėsite nustatyto dydžio atlyginimą. Notarinis tikrinimas gali būti atidėtas, jeigu reikia papildomos informacijos, tačiau ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 314 „Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių“ pakeitimo“. Atlyginimo už steigiamos įmonės dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą dydis priklausys nuo to, kokią pasirinksite įmonės teisinę formą.Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai yra:

  • individualios įmonės – 49,24 Eur;
  • ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) – 86,87 Eur;
  • uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 101,37 Eur;
  • visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės – 50 proc. atlyginimo, nustatyto atitinkamos teisinės formos įmonei.

Dokumentų pateikimo VĮ „Registrų centras“ tvarka

Verslininkas, gavęs notaro patvirtintus steigimo dokumentus, turi juos pateikti VĮ „Registrų centras“.
Dokumentų teikėjas bei notaras visus VĮ „Registrų centras“ teikiamus dokumentus turi įrišti kartu taip, kad kiti asmenys negalėtų jų išimti arba pakeisti, išskyrus įmonės steigimo dokumentą, kuris turi būti įrištas atskirai, ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už įregistravimą VĮ „Registrų centras“ (toliau – registravimo mokestis).

Visi dokumentai VĮ „Registrų centras“ pateikiami asmeniškai arba paštu bet kuriam VĮ „Registrų centras“ filialui arba filialo skyriui. Prieš pateikiant dokumentus VĮ “Registrų centras” rekomenduojame banke ar VĮ „Registrų centras“ iš anksto sumokėti mokestį už įregistravimą.

VĮ „Registrų centras“ sprendimą dėl įmonės, filialo ar atstovybės įregistravimo arba atsisakymo įregistruoti privalo priimti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo visų steigimo dokumentų pateikimo.

Toliau pateikiama informacija apie verslininkams aktualiausių teisinių formų įmonių įregistravimą bei konkrečios teisinės formos įmonės steigimo dokumentus.

VĮ „Registrų centras“ pateikiami dokumentai

Verslininkas VĮ „Registrų centras“ turi pateikti žemiau išvardytų dokumentų originalus, kurie privalo būti patvirtinti notaro.

Dokumentai, kuriuos reikia pateiki VĮ „Registrų centras“ steigiant:

Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimas

Verslininkas, norėdamas plėtoti savo verslą, gali steigti įmonės padalinį (filialą ar atstovybę) kitoje vietoje, nei yra pati įmonė. Įmonės filialas yra steigiamas norint verstis ūkine komercine veikla. Įmonės atstovybė negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl ji steigiama tik tuo atveju, kai reikia atstovauti įmonei (užsiimti reklama, sudaryti sandorius ir pan.). Filialo ar atstovybės pavadinime privalo būti įmonės (steigėjo) pavadinimas ir žodis „filialas“ ar „atstovybė“.

Įmonės filialo ar atstovybės steigimo dokumentus pirmiausia reikia pateikti notarui, kuris turi patikrinti dokumentų atitikimą teisės aktams.

Notarui patvirtinus dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams, įmonės filialo ar atstovybės steigimo dokumentai pateikiami VĮ „Registrų centras“. Šių dokumentų sąrašą galite rasti čia.

Įmonės, jos filialo ar atstovybės registravimo mokesčiai registravimo mokesčiai

Mokesčių už įmonės, jos filialo ar atstovybės registravimą Registre dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarime Nr. 295 „Dėl Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių registravimą ir duomenų pakeitimų registravimą dydžių patvirtinimo“. Už registravimą Registre mokami tokie mokesčiai:

  1. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės, Europos ekonominių interesų grupės, Europos kooperatinės bendrovės – 57,34 Eur;
  2. Žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), komanditinės ūkinės bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos, advokatų profesinės bendrijos – 41,42 Eur
  3. Individualios įmonės – 30,99 Eur
  4. Valstybės įmonės, savivaldybės įmonės – 34,75 Eur
  5. Asociacijos, labdaros ir paramos fondo, bendrijos (daugiabučių namų savininkų, individualių gyvenamųjų namų savininkų, garažų savininkų, poilsio namų savininkų, kūrybinių dirbtuvių savininkų ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų) – 126,36 Eur
  6. Komercinio banko, draudimo įmonės – 99,63 Eur;
  7. Biudžetinės įstaigos ar viešojo juridinio asmens, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46  traipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą – 8,69 Eur
  8. Kito juridinio asmens – 30,99 Eur;
  9. Juridinio asmens filialo ar atstovybės – 50 procentų atlyginimo, nustatyto atitinkamai juridinio asmens teisinei formai;
  10. Užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės – 57,92 Eur;
  11. Mažosios bendrijos – 90 procentų atlyginimo, nustatyto už uždarosios akcinės bendrovės įregistravimą.

VERSLO PRADŽIA STEIGIANT ĮMONĘ (VMI INFORMACIJA)

 

Informaciją rengia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Virbauskas tel. (8 46) 471 947, mob. (8 604) 61392 el. paštasmantas.virbauskas@klaipedos-r.lt

Paskutinis atnaujinimas: 2018-01-23 09:32:03
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001