Turėjome prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų ir įvairių ribojimų, nes jau beveik metai, kaip visi gyvename koronaviruso gniaužtuose. Griežtos pakitusio gyvenimo sąlygos yra būtinos tam, kad kuo greičiau galėtume grįžti į įprastą ritmą. Taip gyvena ne vien Lietuva, taip gyvena visas pasaulis, siekdamas suvaldyti viruso plitimą. Mes jau galime matyti, kad bendros visų mūsų pastangos veikia. Naujai užsikrėtusiųjų skaičius – mažėja, ir puikiai situaciją valdanti Vyriausybė pradeda švelninti ir kai kuriuos suvaržymus.

Vėl duris atvėrė grožio, tatuiruočių, masažo salonai. Jau dirba ne maisto prekių parduotuvės, turinčios atskirus įėjimus, kioskai ir paviljonai. Laikantis visų saugumo reikalavimų, nuo trečiadienio visoje Lietuvoje palaipsniui bažnyčiose atnaujinamos šv. Mišios su tikinčiaisiais. Kitą trečiadienį Vyriausybė spręs dėl muziejų ir bibliotekų durų atvėrimo lankytojams nuo kovo pradžios.

Kitas svarbus prioritetas – švietimas. Mokiniams, pedagogams ir tėvams nemažu išbandymu tapo nuotoliniu virtęs tradicinis ugdymas. Visi susidūrėme su nežinojimu, nemokėjimu ar tiesiog išgąsčiu, kas dabar bus? Bet, manau, kad susidorojome puikiai. Mūsų mokyklų, darželių kolektyvai parodė išties puikius gebėjimus dirbti neįprastomis sąlygomis. Pamokoms persikėlus į kompiuterių ekranus, pedagogai pratino vaikus ir prie savarankiško darbo, atsiskaitymų, išnaudojo įvairius kitus veiklos būdus. O ir tėvų pagalba šiame procese buvo neįkainojama.

Pavyko išspręsti ir kompiuterinės technikos klausimą. Jau pavasarį mokykloms buvo išdalyta kiek daugiau nei pusę tūkstančio planšečių, kompiuterių, kad jie būtų paskirstyti tiems vaikams, kuriems tokių priemonių trūksta mokymuisi. Be to, nors koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose ir būta, pavyko profesionaliai užtikrinti, kad infekcija neplistų.  

Pavasarį nuolat kartojom – testuoti, testuoti, testuoti. Dabar jau galim sakyti – skiepyti, skiepyti, skiepyti. Nes be skiepų mūsų tikrai laukia dar ne viena koronaviruso banga ir karantinas.  Šituo keliu žengia visas pasaulis, o lyderis šioje srityje – Izraelis. Lietuvoje tempai mažesni, šiuo metu paskiepytų žmonių skaičius nesiekia 4 proc. Iki šiol skiepą jau gavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Kaip ir visur, taip ir pas mus skiepijimas vyksta pagal prioritetinę eilę, kurią sudaro Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmiausia buvo paskiepyti mobilių punkto darbuotojai, palaikomojo gydymo ir slaugos pacientai bei personalas, socialiniai darbuotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai, vaistininkai, odontologai.  Praėjusią savaitę pradėti skiepyti ir mokytojai. Kitą savaitę skiepysis senjorai.

Savivaldybės tinklalapyje mes nuolat atnaujiname informaciją apie gautų skiepų kiekius, skiepijamų žmonių skaičius, kokios prioritetinės grupės bus skiepijamos. Taip pat informaciją teikia ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Kitaip sakant, kuo daugiau informacijos, tuo naudingiau visiems.

Džiugu, kad dalis pirmadienį duris atvėrusių verslų atstovų sureagavo į prašymą prieš pradedant darbus atlikti nemokamą koronaviruso testą. Reguliariai testuotis galės ir kitų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių darbuotojai. Tam valstybė skirs 30 mln. eurų. 

Vis geriau Lietuva atrodo ir tarp kitų Europos šalių. Šio ketvirtadienio duomenimis, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių grupėje pagal sergamumą Lietuva jau yra 13 vietoje iš buvusios šeštos prieš kelias savaites. Lietuvoje karantino ribojimai tarp Baltijos šalių buvo griežčiausi. Nors estai kavines bei restoranus atvėrė jau sausio pabaigoje, nedelsiant po to šoktelėjo susirgimų koronavirusu skaičius. Estija pagal sergamumą yra antra Europoje, Latvija – 6-ta. Abi šalys vėl griežtina reikalavimus, kai tuo tarpu Lietuva vis dažniau svarsto ir kitų ribojimų atlaisvinimą.

Kyla daug diskusijų dėl strategijų kovai su virusu, bet svarbiausia – rezultatas. Viskas, ko šiuo metu reikia – dar šiek tiek kantrybės ir supratimo, nes tik visi drauge, sutelkę jėgas, laikydamiesi reikalavimų ir skiepydamiesi, pažabosime virusą ir vėl galėsime gyventi taip, kaip esame įpratę. Vėl galėsime grįžti į įprastą gyvenimo ritmą – į mokyklas, kavines, kultūrinius renginius ir, svarbiausia – į nevaržomus susitikimus su brangiais artimaisiais, draugais, kolegomis. Tik susitelkę pasieksime pergalę.