123-ąjį Ievos Simonaitytės gimtadienį XXIV Agluonėnų seniūnijos rašytojos I. Simonaitytės vardo premija įteikta Klaipėdos universiteto mokslininkėms Sigitai Kraniauskienei, Silvai Pocytei, Ruth Leiserowitz ir Irenai Šutinienei už kolektyvinį darbą – monografiją ,,Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“.

Agluonėnų seniūnijos I. Simonaitytės premijos skyrimo komisijos pirmininkas Gintautas Bareikis pristatydamas komisijos sprendimą pasidžiaugė, kad Klaipėdos krašto istorija monografijoje atsiveria taip plačiai ir išsamiai, kad monografijoje ir ne vienas agluonėniškis atras savo giminės liudijimų, ir kiekvienam besidominčiam ši knyga padės atrasti naujus dramatiškos Klaipėdos krašto istorijos vingius, dar kartą ją permąstyti ir suvokti giliau.

Laureates sveikino, dėkojo už Klaipėdos krašto istorijos įprasminimą ir tolimesnės mokslinės ir kūrybinės sėkmės linkėjo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Audronė Balnionienė, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šunokas, Seimo narės Rasos Petrauskienės padėjėjas Ignas Kasparas, Klaipėdos universiteto rektorius dr. Artūras Razbadauskas, evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis, Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė su savo seniūnijų žmonėmis, kultūros, švietimo įstaigų atstovai ir gausus būrys svečių.  

Viena iš monografijos autorių – dr. Silva Pocytė gyvai ir vaizdžiai atskleidė šios knygos kontekstus, idėją, pateikiamos medžiagos motyvus ir visas aplinkybes, kurios kartu su kitomis autorėmis – Sigita Kraniauskiene, Ruth Leiserowitz ir Irena Šutiniene – atvedė prie rezultato – per žmonių atmintį, jų išgyvenimus išdėstytos istorijos. Kiekviena iš autorių atstovauja Klaipėdos krašto gyventojų daliai, kurios ir sudarė knygoje aptariamų pokario metų margą visuomenę: Silva Pocytė giminės, gyvenusios šiame krašte šimtmečius, atstovė, Sigitos Kraniauskienės močiutė Klaipėdos krašte gyveno tarpukario laikotarpiu, po 1939 m. išvyko į Didžiąją Lietuvą, o po Antrojo pasaulinio karo vėl sugrįžo į Klaipėdos kraštą, Ruth Leiserowitz šeima išvyko į Vokietiją, o  Irena Šutiniene atstovauja tiems, kurie atsikėlė į Klaipėdos kraštą iš kitos Lietuvos dalies.

„97 informatoriai – krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – yra šios knygos bendraautoriai“,  ̶  rašo šios knygos autorės pratarmėje.   

Monografijoje atskleidžiamas pokario Klaipėdos krašto paveikslas, kupinas dramatiškų netekčių ar kasdienio džiaugsmo detalių, siužetų apie sugyvenimą ir atskirtį. Tai istorija, papasakota per žmonių likimus, todėl šią gausiai anų laikų fotografijomis, ištraukomis iš laiškų ir peraustą įvairiaspalvėmis prisiminimų gijomis knygą bus įdomu paimti į rankas ir kitiems istorijos tyrėjams, ir paprastiems žmonėms, ieškantiems atsakymų į klausimus apie savo giminės baltas dėmes ar priežasčių, kodėl gyvena šiame krašte, nors kilę galbūt iš visai kitos Lietuvos vietos ar net kitos šalies. Žmonių gyvenimo istorijos veda į apibendrinimus – kodėl vieni bėgo iš šio krašto, o kiti skubėjo čia apsigyventi, vieni sugrįžo, o kiti, kad ir niekad nesugrįžę, tvirtai laikė atminties siūlą visą gyvenimą.

Kažkada vienoje konferencijoje išgirdusi kolegės lenkės klausimą, kas Lietuvoje yra išleista apie buvusios Prūsijos dalies žmonių gyvenimą po 1945-ųjų, istorikė Silva Pocytė nepaleido šios minties ir kartu su kolegėmis ėmėsi darbo,  ̶  juolab kad būtent lietuviškoji buvusios Prūsijos dalis – Klaipėdos kraštas – vis dar buvo mažiausiai tirtas, todėl ir nebuvo sulaukęs apibendrinančio leidinio. Tuo tarpu kitos buvusios Prūsijos dalys – dabar Rusijos federacijai priklausanti Kaliningrado sritis ir Lenkijos prūsiškoji teritorija – jau buvo aprašytos tam skirtuose leidiniuose.

„Klaipėdos krašto visuomenės ypatinga tuo, kad tai migruojanti visais laikais visuomenė“,  ̶  sako Silva Pocytė. Ir šios – pokariu tapusios labai marga tautiniu ir etniniu požiūriu visuomenės narių likimą sieja dažniausiai tragiški klajonių, išsiskyrimų ir praradimų išgyvenimai. 


Kiekviena knygos autorė pristatydama savo indėlį kolektyvinėje monografijoje dalijosi nepaprastais jausmais, lydėjusiais bendraujant su tiek daug patyrusiais šio krašto pokario žmonėmis, kurie ne tik išgyveno, bet ir kūrė naują krašto istoriją.

Knygą išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Kiekvienas, norintis pažvelgti į ne itin senos, bet ypatingos Klaipėdos krašto istorijos patirtis per žmonių išpasakotus likimus – galės knygą rasti J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, daugumoje jos filialų. 

Renginį nuspalvino Priekulės kultūros centro ir Agluonėnų kultūros namų meninė kompozicija ir grupės violončelininkų iš Klaipėdos „Voicelles“ koncertas.  

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija