Gargždų seniūnija - Klaipedos-r.lt

Gargždų seniūnija

Seniūnas Saulius Bakšinskis, tel. (8 46)  46 62 22  mob. tel. 8 686 35 586, el. p. gargzdu.sen@klaipedos-r.lt

Gargždų, Dauparų-Kvietinių seniūnijas prižiūri Donatas Lukas – vyriausiasis tyrėjas (grupės vyresnysis) + 4 pareigūnai. Tel. 8 674 80 964, el. p. donatas.lukas@policija.lt.

Seniūnaičiai:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Seniūnaitijos pavadinimas

Kontaktai

1.

Ramutė Stanislava Mikelskienė

Gargždų pirmoji

2.

neišrinktas

Gargždų antroji

3.

neišrinktas

Gargždų trečioji

-

4.

neišrinktas

Gargždų ketvirtoji

-

5.

neišrinktas

Gargždų penktoji

-

6.

neišrinktas

Gargždų šeštoji

-

7.

neišrinktas

Gargždų septintoji

-

Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante.

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras.

Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Mars“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Litana ir Ko“ ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Istorija. Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

Gargždų pyla

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.

Iš Gargždų buvo ištremti 22 gyventojai. 1 gyventojas mirė tremtyje Krasnojarsko krašte.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.

2011 m. duomenimis, Gargžduose 18 032 gyventojai.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

„Kranto“ pagrindinė mokykla

„Minijos“ progimnazija

Gargždų ugdymo centras „Naminukas“

3 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“

Gargždų muzikos mokykla

Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla

Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras

Klaipėdos rajono švietimo centras

Kultūros įstaigos

Jono Lankučio viešoji biblioteka

Gargždų kultūros centras

Gargždų krašto muziejus

Socialines paslaugas teikiančios įstaigos

Klaipėdos rajono paramos šeimai centras

Gargždų socialinių paslaugų centras

Viliaus Gaigalaičio globos namai

Sveikatos priežiūros įstaigos

Visuomenės sveikatos biuras

Gargždų ligoninė

Gargždų pirminės priežiūros centras

Kitos įstaigos

Turizmo informacijos centras

VšĮ „Gargždų švara“

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Žymūs žmonės

Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas

Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas

Alvydas Jokubaitis (g. 1959), filosofas

Arminas Narbekovas (g. 1965), olimpinis futbolo čempionas

Marius Prekevičius (g. 1984), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas

futbolininkai, buvę ir esami Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas

Sportas

Krepšinis BC Gargždai-Bremena

Futbolas FK Banga Gargždai

FK Bangelė Gargždai

FK Garsta Gargždai

GMT-83 Gargždai

SK Taškas Gargždai

Miestų partnerystė

Ylava, Lenkija

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Gargždų bendruomenė

Paskutinis atnaujinimas: 2019-10-17 13:45:57
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203