Gargždų seniūnija - Klaipedos-r.lt

Gargždų seniūnija

Gargždų seniūnijos seniūnė    Indrė Žiedienė     +370 698 26 839;   (8 46) 466 222   [email protected]

Patarėjas    Valdemaras Žigus     +370 616 83 223;   (8 46) 466 221   [email protected]

Sekretorė    Alina Grabienė          +370 620 82 280;   (8 46) 466 222   [email protected]

Specialistė gyv. vietos dekl.  Snieguolė Jurjonienė  +370 618 04 022;  (8 46) 466 220   [email protected]

Soc. darbo specialistė    Zosė Stonienė    +370 694 36 286;  (8 46) 466 223   [email protected]

Soc. darbo specialistė    Asta Jurkuvienė    +370 655 44 324;   (8 46) 466 223   [email protected]

Soc. darbo specialistė    Rosita Stalgienė   + 370 606 26 115;  (8 46) 466 223   [email protected] 

Apželdinimo specialistė   Norgailė Verbaitė   +370 683 04 312   [email protected]

Meistrė aplinkos tvarkymui   Aldutė Srėbalienė     +370 616 83 433   [email protected]

Kapinių prižiūrėtoja   Violeta Kryževičienė     +370 687 21 016   [email protected]

 

GARGŽDŲ SENIŪNIJOS VEIKLOS DOKUMENTAI

 

Gargždų seniūnijos teritoriją prižiūri vyriausiasis tyrėjas Petras Šunokas, mob. 8 610 46 256, el. p. [email protected]


Seniūnaičiai:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Seniūnaitijos pavadinimas

Kontaktai

1.

-

Gargždų pirmoji

-

2.

-

Gargždų antroji

3.

Vytautas Andrijauskas

Gargždų trečioji

8 672 79989, [email protected]

4.

Vaclovas Griušys

Gargždų ketvirtoji

8 698 23646, [email protected]

5.

Darius Gruzdys

Gargždų penktoji

8 672 33686, [email protected]

6.

Sigita Bučnytė

Gargždų šeštoji

8 677 11850, [email protected]

7.

Kristina Pocienė

Gargždų septintoji

8 685 33229, [email protected]

 

 

Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante.

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda, miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras.

 

Istorija

Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

 

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.

Iš Gargždų buvo ištremti 22 gyventojai. 1 gyventojas mirė tremtyje Krasnojarsko krašte.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.

2021 m. duomenimis, Gargžduose 15701 gyventojas.

 

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla

Gargždų „Minijos“ progimnazija

4 lopšeliai-darželiai: „Naminukas“„Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“ ir „Saulutė“

Gargždų muzikos mokykla

Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras

Klaipėdos rajono švietimo centras

Kultūros įstaigos

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka

Gargždų kultūros centras

Gargždų krašto muziejus

Socialines paslaugas teikiančios įstaigos

Klaipėdos rajono paramos šeimai centras

Gargždų socialinių paslaugų centras

Viliaus Gaigalaičio globos namai

Sveikatos priežiūros įstaigos

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras

Kitos įstaigos

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Klaipėdos rajono savivaldybės BĮ Sporto centras

Gargždų atviras jaunimo centras

 

Žymūs žmonės

Jonas Lankutis (1925–1995), literatūrologas

Eduardas Vilkas (1935–2008), ekonomistas ir politikas

Alvydas Jokubaitis (g. 1959), filosofas

Arminas Narbekovas (g. 1965), olimpinis futbolo čempionas

Marius Prekevičius (g. 1984), pasaulio krepšinio jaunimo čempionas

Donatas Tarolis (g. 1994), pasaulio krepšinio jaunimo čempionato bronzos medalio laimėtojas

Futbolininkai, buvę Lietuvos rinktinės nariai: Andrius Jokšas, Romas Mažeikis, Tomas Tamošauskas, Ričardas Zdančius, Darius Žutautas, Giedrius Žutautas, Raimondas Žutautas, Vaidotas Žutautas

Gargždų miesto garbės piliečiai 
Akademikas literatūrologas Jonas Lankutis, garsus chemikas Mokslų Akademijos prezidentas Benediktas Juodka, kanauninkas kunigas Jonas Paulauskas, buvęs politinis kalinys, žinomas literatas, aktyvus visuomenininkas Jonas Kudžma, akademikas Eduardas Vilkas, pedagogas, žinomas gamtininkas ir krašto gaivintojas Stasys Globis, buvęs VK pirmininkas, sovietmečiu nuoširdžiai dirbęs žmonių labui, dėjęs daug pastangų, kad rajono centras ir visas rajonas būtų gražesnis, šviesesnis gyventojams, Damijonas Karečka, žymi Gargžduose „Carito“ aktyvistė Petronėlė Kaubrienė, žinomas literatas ir nuoširdus kultūros darbuotojas Vytautas Vincas Rimavičius, garsus tautodailininkas medžio drožėjas Vytautas Majoras, ilgametis Klaipėdos rajono tarpkolūkinės statybos organizacijos vadovas, visuomenininkas Vladislovas Stasaitis, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė  Aldona Gedvilaitė-Treija, literatas, gamtininkas, ilgametis Endriejavo vidurinės mokyklos direktorius Antanas Žemgulis, vienas iš pagrindinių Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus kūrėjų, ilgametis Savivaldybės tarybos narys Česlovas Tarvydas, žinoma istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertė Janina Valančiūtė, rašytoja, visuomenininkė Edita Barauskienė, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios fundatorius, visuomenininkas Jonas Skėrys, menotyrininkė Jovita Skolevičienė, laikraščio „Banga“ žurnalistė Aldona Vareikienė, Savivaldybės tarybos narys, ilgametis švietimo darbuotojas, publicistas Albinas Klizas, filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Alvydas Jokubaitis, ilgametis vaikų vasaros poilsio stovyklos „Žilvitis“ direktorius Bronislovas Kalvaitis, ilgametis Gargždų muzikos mokyklos direktorius Vidutis Petras Normantas, prozininkas, eseistas Petras Dirgėla, Lietuvos partizanų vadas Antanas Stalmokas (po mirties)kanauninkas, poetas Mykolas Vaitkus (po mirties), ilgametė pedagogė Teresė Vaičiulienė, ilgametis pedagogas Edvardas Cirtautas.

  

Literatūra apie Gargždus

Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. 

Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. 

Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn.

Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. 

Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007.

Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. 

Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009.

Stambesnės įmonės

UAB „Mars Lietuva“, UAB „Mida LT“, UAB „Litana ir Ko“, UAB ,,Gerduva", UAB „Liskandas", UAB „Dolena".

Miestų partnerystė

Ylava (Lenkija), Mardu (Estija), Achmeta (Gruzija), Limanas (Ukraina). Daugiau informacijos /index.php?2994062434

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

 

Paskutinis atnaujinimas: 2022-05-10 14:22:02
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304