Vietovardžiai, gatvių pavadinimai - Klaipedos-r.lt

Vietovardžiai, gatvių pavadinimai

Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.

Valstybinės kalbos įstatymo 14 str.

Lietuvos Respublikos apskričių, jų centrų, savivaldybių pavadinimus nustato, keičia ir naikina Seimas; gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų pasiūlymus. Sprendimai derinami su Valstybine lietuvių kalbos komisija (plačiau žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles ).

Gyvenamųjų vietovių pavadinimus reikia vartoti tokius, kokie jie teikiami valstybės įmonės Registrų centro Adresų registre.

Klaipėdos rajono vietovardžiai

Gatvėms ir panašiems objektams pavadinimus suteikia ir keičia Savivaldybės taryba pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (plačiau žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 2 punktą; Žin., 2004, Nr. 88-3225 ):

1. kalbos taisyklingumo,

2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo),

3. personalijų nuopelnų Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims,

4. istorinio įvykio reikšmės Lietuvos valstybei,

5. pavadinimo atitikties visuomenėje priimtoms moralės normoms,

6. pavadinimas neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.

2006 m. lapkričio 6 d. raštu Valstybinė lietuvių kalbos komisija kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl naujų mikrorajonų, kvartalų ir statybos projektų pavadinimų. Jie taip pat turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, todėl statybos projektų pavadinimai, įvertinus, ar jie gali tapti kvartalo ar mikrorajono pavadinimais, derintini su Savivaldybės Pavadinimų suteikimo komisija, kad laiku būtų užkirstas kelias netinkamiems vardams atsirasti. Raštą žr. čia .

Atsižvelgiant į poreikį išsaugoti autentiškus Klaipėdos krašto vietovardžius, kaip kultūrinio paveldo dalį, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įsteigta Pavadinimų suteikimo komisija, į kurios sudėtį įeina Savivaldybės administracijos specialistai (kalbos tvarkytojas, etnokultūros specialistas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas). Komisija, esant reikalui, į savo posėdžius kviečiasi ir konsultuojasi su istorijos, etnografijos ir kitų sričių specialistais. Komisija nagrinėja gyventojų pasiūlymus dėl gyvenamųjų vietovių pavadinimų suteikimo ir keitimo, prieš teikiant juos svarstyti Savivaldybės tarybai; apsvarsto seniūnijų, sodininkų bendrijų bei kitų suinteresuotų institucijų ir asmenų teikiamus gyvenamųjų vietovių gatvių pavadinimus, konsultuoja bei pati teikia rekomendacijas seniūnams ir gyventojų bendruomenėms dėl gatvių pavadinimų suteikimo ar keitimo. Komisija vertina ir statybų projektų pavadinimus. Komisija vadovaujasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija „Dėl Gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo" , Vyriausybės patvirtinta  Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001-2010 metų programa .

Norminio, su vardyno specialistais suderinto kitų geografinių objektų (miškų, ežerų, upių ir kt.) registro kol kas nėra.

Kiti aktualūs teisės aktai

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 2000, Nr. 22-552), žr. 91-7 str.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (Žin., 1994, Nr. I-558), žr. 9 str.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Žin., 1995, Nr.15-344, 2002, Nr. 68-2760), žr. 14 str.

Geodezijos ir kartografijos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2226), žr. 19 str.

Adresų formavimo taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, 127-5753).

Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-03 nutarimu Nr. 651 (nauja redakcija nuo 2000-07-15, Žin., 2000, Nr. 57-1688; pakeitimus dar žr.: Žin., 2003, Nr. 85-3874).

Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-07 nutarimu Nr. 1231; Žin., 2003, 95-4292).

Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-07 nutarimu Nr. 1231; Žin., 2003, 95-4292).

PASTABA. Gyvenamųjų vietų vardus ir gatvių registrą tvarko valstybės įmonė Registrų centras.

Naudingos nuorodos ir leidiniai

Internete galite rasti didoką vietovardžių duomenų bazę, parengtą dr. L. Bilkio, žr. http://www.autoinfa.lt/webdic/ (žr. Vietovardžiai (dešinėje).

Šiame vietovardžių sąraše:

•visi Lietuvos apskričių, rajonų ir seniūnijų centrų, taip pat kitų miestų, miestelių ir bažnytkaimių vardai;

•kai kurie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kai kurių kitų Lietuvos miestų dalių bei jiems priskirtų gyvenviečių vardai;

•kultūros, etnografijos, istorijos, turizmo ar kuriuo kitu atžvilgiu svarbių Lietuvos kaimų vardai; didžiųjų Lietuvos upių, ežerų, pelkių, kalnų, miškų ir kt. vardai;

•istorinių baltų žemių, taip pat kaimynų šalyse esančių didesnių ir lietuvių kultūros, etnografijos, istorijos ar kuriuo kitu atžvilgiu svarbių miestų, miestelių bei kaimų vardai;

•visų pasaulio žemynų, valstybių, jų sostinių, kai kurių autonominių ir kitokių dalių, valdų, taip pat didžiausių pasaulio miestų vardai;

•kitų didžiųjų, žinomiausių pasaulio geografijos objektų (vandenynų, jūrų, ežerų, upių, kalnynų bei kalnų, salų bei jų grupių, pusiasalių ir kt.) vardai.

Kiti šaltiniai:

Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas: // Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas / parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2.

Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas / sudarė B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963.

Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos/ sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai. – Vilnius: Mokslas, 1988.

Vanagas A. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Vietovardžių kirčiavimo žodynas / sudarė M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.

Vietovardžių žodynas/ parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Pastaba. Lietuvių kalbos institute 1999 m. pradėtas rašyti daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“, kuriame bus pateikti visi iš gyvosios kalbos užrašyti lietuvių vietovardžiai, aiškinama jų kilmė.

Adreso rašymo pavyzdžiai

Remiantis VĮ Lietuvos pašto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-316 „Dėl pašto taisyklių patvirtinimo”, pašto siuntos adresuojamos tokia tvarka:

1. rašomas savivaldybės pavadinimas (savivaldybės pateikiamos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje):

Jonui Ruzgiui

Antagavės k.

Ignalinos pšt.

30148 Ignalinos r. sav.

2. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą Lietuvoje, prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina;

3. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą įstaigos padaliniui, pirma rašomas įstaigos pavadinimas kilmininko linksniu, toliau – padalinio pavadinimas naudininko linksniu:

VĮ Lietuvos pašto

Klientų aptarnavimo centrui

Geležinkelio g. 6

02100 Vilnius

4. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą konkrečiam tarnautojui, rašomas visas tarnautojo pareigų pavadinimas, vardas (vardo raidė) ir pavardė naudininko linksniu:

Rietavo savivaldybės administracijos

Vietinio ūkio skyriaus vedėjui J. Albauskui

Laisvės a. 3A

21546 Rietavas

Pastaba. Nors anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios (žr. taisyklių priedą), pvz.: Vilniaus g. 12A-6, J. Basanavičiaus g. 17-24B, Savanorių pr. 120 K5-12. Taigi reikėtų įprasti vartoti didžiąsias raides.

5. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą iki pareikalavimo arba į pašto dėžutę, po žodžių Iki pareikalavimo arba pašto dėžutės numerio, rašomas pašto pavadinimas ir žodžio “paštas” santrumpa (pšt.) – po miesto pavadinimo nereikia rašyti pašto numerio:

Juozui Vilčiauskui

Iki pareikalavimo

10-asis pšt.

94001 Klaipėda

6. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į pašto dėžutę, rašomas pašto dėžutės (P. d.) numeris – prieš pašto dėžutės numerį nereikia rašyti numerio simbolio Nr.

7. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į užsienį, gavimo šalies pavadinimas rašomas didžiosiomis spausdintomis raidėmis, anglų arba prancūzų kalba – nereikia rašyti šalies pavadinimo lietuvių kalba.

Pastaba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles (Žin., 2002, Nr. 127-5753) valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5

Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15

Ukmergės r., Žemaitkiemio sen., Radiškių k.

„Kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio“, žr. taisyklių 1 p.

Toks rašymo būdas taisyklingas ir  dažniausiai vartojamas rišliame tekste: Jonas Petraitis gyvena Vilniuje, Vilties g. 10-305 arba Kreiptis: Vilnius, Vilties g. 10, 305 kab.

Daugiau informacijos žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje, skyriuje Nutarimai/Lietuvos vietovardžiai 

Paskutinis atnaujinimas: 2018-04-09 14:28:50
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829300102